Nesenai Lietuvos aludariai ryžosi negirdėtai „šoko terapijai”, skirtai vairuotojams, nevengiantiems taurelės.
Jie paskelbė: „Ieškome girtų vairuotojų įdomiam darbui”, o pasiūlymą iliustravo manekenų, naudojamų atliekant automobilių daužymo testus, nuotraukomis. Suprask: girtas vairuotojas – tai tik manekenas…
Tačiau nereikia manyti, jog toks tiesmukiškas ir žiaurokas kreipimasis į tuos, kurie ryžtasi vairuoti neblaivūs ar kitaip apsvaigę, kad juos sukrėstume, priverstume susimąstyti, yra mūsų laikų išradimas. Neužmirškime senos patarlės: visa, kas nauja, tėra pamiršta sena!
Patogu
Persikelkime į prieškario Ameriką. Amerikiečiai labai mėgsta švęsti Padėkos dieną. Jie dėkoja Dievui už gerą derlių, ta proga tradiciškai daug valgo, nevengia išgerti. Po visko… sėda į automobilius ir važiuoja namo.
Būtent įvertinę pastarąją aplinkybę ir norėdami bent kiek paveikti savo piliečius, kad šie susilaikytų nuo alkoholio, vieno Tenesio valstijos dienraščio žurnalistai 1940 metų Padėkos dienos išvakarėse pirmajame savo leidinio puslapyje išspausdino šventinį kreipimąsi į vairuotojus. Nieko nemoralizavo, neaiškino, koks pavojingas alkoholis tiems, kas vairuoja, kokios liūdnos gali būti vairavimo apsvaigus pasekmės. Paprasčiausiai ramiai ir dalykiškai buvo nurodyta, jog „laikraščio bendradarbiai būtų itin dėkingi tiems automobilininkams, kurie rengiasi Padėkos dieną naudoti „ugninį vandenį”, jei jie vykdami kur nors linksmintis, pakeliui užsuktų į mūsų laikraščio redakciją ir paliktų budinčiam reporteriui savo fotografijas ir trumpus gyvenimo aprašymus. Juos redakcija galėtų panaudoti nekrologams, kurie tikriausiai bus reikalingi po Padėkos dienos, kai gerai atšventę automobilininkai pajudės namų link”.
Profilaktika
Toliau laikraštyje buvo rašoma, jog reporteriai irgi žmonės, jiems taip pat norėtųsi pailsėti ir atšvęsti svarbiausią Amerikos šventę artimųjų ir draugų būryje, užuot bėgiojus po policijos nuovadas ir lavonines. Todėl tie automobilininkai, kurie „ugninio vandens” paveikti išvyks į amžinąją kelionę, iš kurios negrįžtama, padarytų didelę paslaugą žurnalistams, pateikdami medžiagą savo nekrologams iš anksto. Todėl žurnalistai jiems dar kartą iš anksto dėkoja ir laukia redakcijoje. Kartu primenama, kad toks mėgstančiųjų išgerti apdairumas garantuotų, jog pranešimai apie jų žūtį kelyje tikrai pasirodys rytinėje laikraščio laidoje, visi apie tai sužinos ir galės pradėti ruoštis šermenims pusdieniu anksčiau…
Duomenų apie tai, ar tada, prieš beveik septyniasdešimt metų, šis šokiruojantis visuomenę kreipimasis Tenesio valstijoje sumažino žuvusiųjų Padėkos dieną skaičių, rasti nepavyko, bet pastangos paveikti vairuotojų sąmonę vertos pagyrimo. Jei dažniau panašiais, kad ir ne itin etiškais, būdais atkreiptume visuomenės dėmesį į vairavimo išgėrus problemą, nepūsdami miglos parodytume žmonėms potencialias jų neatsakingo elgesio pasekmes jiems patiems, gal greičiau būtų pasiektas tikslas – sumažinti žūstančiųjų keliuose ir gatvėse skaičių.