Praėjusią savaitę šalies vairuotojus pasiekė dvi žinios: tradiciškai viena gera, kita – kaip čia pasakius…
Kaip įprasta, pradėsime nuo blogesnės naujienos. Kone dvigubai pabrango vairuotojo pažymėjimai. Tačiau juos nuo šiol išduoda valstybės įmonė „Regitra”. Ir tam reikia mažiau laiko. Ketinama jau artimoje ateityje pažymėjimus išduoti per tris dienas. Tiesa, tai atsieis kone dvigubai brangiau – 38 litus.
Patogu ir greitai
Kaip žinoma, iki tol vairuotojo pažymėjimus išduodavo Eismo priežiūros tarnyba, nors šis policijos padalinys nieko bendro neturėjo su vairuotojų rengimu, tad logiška, kad šią veiklą, kaip nesusijusią su tiesiogine policijos paskirtimi, nutraukė.
Vairuotojo pažymėjimai buvo išduodami šalies apskričių centruose, Jurbarke, Jonavoje ir Mažeikiuose esančiuos policijos padaliniuose. „Regitra” vairuotojo pažymėjimus išduoda ne tik apskričių centruose ir minėtuose miestuose, bet ir Kėdainiuose, Rokiškyje, Biržuose.
„Įmonė ateityje numato dar didinti vairuotojo pažymėjimus išduodančių padalinių skaičių. Manau, kad klientų aptarnavimo procedūros tapo paprastesnės, viską galime atlikti toje pačioje vietoje: ir egzaminuoti, ir išduoti vairuotojo pažymėjimus”, – sakė VĮ „Regitra” generalinis direktorius Ramutis Oleka.
Dėl vairuotojų pažymėjimų gyventojai, nepaisydami gyvenamosios vietos, gali kreiptis į bet kurį iš šešiolikos vairuotojo pažymėjimų išdavimo padalinių. Atsiimti šį dokumentą klientas taip pat galės tame padalinyje, kuriame pageidaus.
Patogu ir tai, kad būsimam vairuotojui nebereikia turėti savo nuotraukos – fotografavimasis „Regitros” vairuotojo pažymėjimų išdavimo padalinyje yra pažymėjimo išdavimo procedūros dalis. Visuose pažymėjimus išduodančiuose „Regitros” padaliniuose įrengtos fotografavimo kabinos. Iš čia kliento nuotrauka elektroniniu būdu iškart patenka į įmonės duomenų bazę ir vairuotojo pažymėjimą.
Statistika
Pernai šalyje iš viso buvo išrašyta 127,5 tūkst. vairuotojo pažymėjimų – 65 tūkst. mažiau negu 2005 metais (192,5 tūkst.). Daugiau kaip pusė jų išduota senus keičiant į naujus ir vietoj prarastų, visi kiti – įgijusiesiems teisę vairuoti.
Beje, dažnai teiraujamasi, ar turimus vairuotojo pažymėjimą būtina keisti į naujesnį. Atsakymas vienareikšmis – ne. Suprantama, jeigu tik nesibaigė dokumento galiojimo laikas. Visi Lietuvoje po nepriklausomybės paskelbimo išduoti pažymėjimai galioja 10 metų, jeigu neįrašyta kitokia galiojimo data.
Be vairuotojo pažymėjimų išdavimo, „Regitra” dar registruoja transporto priemones ir egzaminuoja būsimus vairuotojus.
Istorija
Lietuvoje vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir keitimo paslaugas šalies gyventojams visada teikė valstybės įstaigos. Šiandien jas teikiant vadovaujamasi Europos Sąjungos direktyvomis bei nuostatomis. Po 1990 metų kovo 11 dienos Lietuvoje kurį laiką dar galiojo buvusioje Sovietų Sąjungoje išduoti vairuotojo pažymėjimai. Kitų paprasčiausiai nebuvo. Pažymėjimus išduodavo ir keisdavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, kurie šią veiklą atlikdavo ir iki 1990-ųjų. Vairuotojo pažymėjimus išrašydavo Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos.
Prieš perimant „Regitrai” šią veiklą 2006 metais šalyje buvo išduota 127,5 tūkst. vairuotojo pažymėjimų. Maždaug pusę jų sudarė asmens pirmą kartą gaunami pažymėjimai, kiti – pakeisti į naujus, išduoti vietoj prarastų ir pan.
Apie vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarką Lietuvoje XX a. trečiajame-ketvirtajame dešimtmečiais pasakoja transporto priemonių ekspertas, VĮ „Regitra” Organizacinio skyriaus vadovas Liucijus Suslavičius:
„XX amžiaus trečiąjį-ketvirtąjį dešimtmetį Lietuvos automobilizacijos lygis buvo žemas, automobilių ir motociklų buvo vos keli tūkstančiai, tad ir vairuotojų poreikis šalyje buvo nedidelis.
Vairuotojus rengė privačios mokyklos, o vienintelė vairuotojus rengianti valstybinė institucija buvo Lietuvos kariuomenės autorinktinės mokomoji kuopa. 1931 metais joje parengti 46 šoferiai, 1935 metais – jau 128, o 1938 metais – net 257 šoferiai. Iš viso per 9 metus joje valdyti automobilį išmoko 1286 žmonės, motociklą – 481 žmogus. Baigę mokymo kursą kariai ir karininkai čia buvo egzaminuojami ir gaudavo karinio šoferio liudijimą.
Su civiliais vairuotojais buvo kiek kitaip. Jų egzaminavimo tvarką nustatė „Viešaisiais keliais judėjimo įstatymas”, paskelbtas 1935 metų balandžio 27 dieną, ir šiam įstatymui vykdyti Taisyklės – 1936 metų rugsėjo 2 dieną. Įstatymas nustatė eismo keliais tvarką, besinaudojančiųjų jais teise ir pareigas, vairuotojo pažymėjimo gavimo, automobilių techninės apžiūros tvarką ir daug kitų dalykų. Jo kūrėjai labai rimtai pažiūrėjo būtent į teisės vairuoti automobilius (tada jie vadinti autovežimiais) suteikimo klausimą ir įrašė į įstatymą gana griežtas nuostatas. Automobilio vairuotojo pažymėjimą galėjo gauti ne jaunesnis kaip 17 metų asmuo, išlaikęs egzaminus ir pristatęs savo tėvų ar globėjų rašytinį pasižadėjimą, patvirtintą valsčiaus viršaičio ar miesto burmistro, atlyginti visus nuostolius, jeigu per nepilnamečio kaltę bus padaryta kam nors nuostolių, iki nepilnamečiui sukaks 21 metai. Vairuotojo pažymėjimą valdyti verslo automobilius galėjo gauti ne jaunesnis kaip 21 metų Lietuvos pilietis. Už egzaminus automobilio vairuotojui į valstybės iždą reikėjo mokėti 25 litus, o motociklo vairuotojui – 10 litų. Tai buvo dideli pinigai. Neišlaikiusieji egzaminų galėjo juos laikyti pakartotinai, bet ne anksčiau kaip po 2 mėnesių, ir vėl mokėti už egzaminus. Vairuotojų pažymėjimai buvo dviejų kategorijų. Štai kaip apie tai rašoma įstatyme: „Išlaikę egzaminus, gauna nustatytos formos šoferio liudijimą. Šoferio liudijimas yra dviejų kategorijų. Pirmos kategorijos šoferio liudijimas yra raudonos spalvos ir duoda teisę valdyti verslinius: 1) automobilius ir autosunkvežimius arba 2) visų rūšių autovežimius.
Visų rūšių autovežimiams valdyti šoferio knygelė gali būti duodama šoferiams, turintiems ne mažiau kaip 2 metus šoferio praktikos ir išlaikiusiems pakartotinius egzaminus.
Antros kategorijos šoferio knygelė yra žalios spalvos ir duoda teisę valdyti: 1) automobilius, kurie naudojami asmens reikalams, arba 2) motociklus.”
Vairuotojų, išskyrus tarnaujančius kariuomenėje karius, egzaminavimas buvo patikėtas šalies Vidaus reikalų ministerijai: „Prie Vidaus reikalų ministerijos sudaroma nuolatinė šoferiams egzaminuoti komisija iš pirmininko ir sekretoriaus – Vidaus reikalų ministerijos atstovų ir 3 narių – Krašto apsaugos ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių klubo atstovų. Į šią komisiją skiriami specialistai.” Pastaroji frazė įrašyta ne šiaip sau. Tuo metu Lietuvoje specialistų – automobilininkų buvo mažai net Susisiekimo ministerijoje. Lietuvos automobilininkų klubas (LAK) buvo visuomenės elito organizacija, tad neskaitlinga (1935 metais LAK turėjo 89 narius), ir tik vienas kitas jo narys galėjo būti laikomas tikru specialistu.
Įdomu tai, kad Šoferiams egzaminuoti komisija kartu buvo ir administracinis organas – ji nagrinėjo pažeidimus, padarytus Lietuvos vairuotojų, ir galėjo atimti jiems suteiktą teisę vairuoti transporto priemones. Šoferiams egzaminuoti komisija iš norinčiojo gauti šoferio liudijimą turi teisę pareikalauti psichotechninio tyrimo liudijimo, kad kandidatas savo psichofizinėmis ypatybėmis tinka šoferio profesijai.
Šoferiams egzaminuoti komisija gali neleisti egzaminų laikyti arba išlaikiusiems juos neduoti šoferio knygelės tiems, kurie dėl elgesio arba dėl sveikatos netinka autovežimiams valdyti.
Šoferio knygelė duodama 5 metams. Tačiau šoferiams egzaminuoti komisija gali knygelę bet kada atimti, tam tikram laikui arba ir visam laikui, jei tik patiriama, kad šoferis neatitinka šiai pareigai keliamų reikalavimų, arba yra pakartotinai nusižengęs važinėjimo tvarkai. Penkeriems metams išėjus, kas nori pailginti šoferio knygelę, turi egzaminų komisijai įrodyti, kad jis tiek savo sveikata bei psichofizinėmis ypatybėmis, tiek savo elgesiu tebetinka šoferio pareigoms eiti. Egzaminų komisija nutaria, ar šiam asmeniui reikia daryti patikrinamuosius egzaminus.”
Pirmieji motociklininkai
Norintiesiems vairuoti motociklus buvo kiek lengviau – juos egzaminavo apskričių valdybų arba didesniųjų miestų burmistrų paskirti specialistai. Bet „liudijimus, duotus motociklais važinėti, Šoferiams egzaminuoti komisija gali bet kada atšaukti, tam tikram laikui arba visam laikui, jei tik patiriama, kad tokį pažymėjimą turįs yra pakartotinai nusižengęs važinėjimo tvarkai”.
Nuo 1939 metų vidurio Šoferiams egzaminuoti komisijos pirmininku buvo paskirtas Kauno miesto ir apskrities policijos vadas Vladas Jankauskas, nes policija visą laiką tvirtino, kad vairuotojams pažymėjimai išduodami pernelyg lengvai.
Tuo metu Lietuvoje veikė ir automobilių klubas. Jam buvo patikėta lietuviško vairuotojo pažymėjimo (šoferio knygelės) pagrindu išduoti važiuojantiesiems automobiliais į užsienio šalis tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. 1935 metais LAK išdavė 20 tokių pažymėjimų, kitais metais – šiek tiek daugiau.”