Nešiojamuosiuose kompiuteriuose saugome kur kas daugiau svarbios informacijos nei mobiliuosiuose telefonuose. Turbūt todėl reklaminiuose klipuose kompiuterių nemėto per balkoną ir neskandina ežere.
Pamenate lietuvišką TV reklamą: simpatiškas vaikinas taip džiaugiasi, kad boulingą žaidžiantys kolegos laimėjo „strike”, jog išmeta mobilųjį telefoną per balkoną. Ne bėda – juk mobilųjį jis įsigijo už vieną litą.
Technika gali išduoti
Tai buvo viso labo telefonas. Bet kurio iš mūsų kompiuteryje turėtų būti šimtą kartų vertingesnės informacijos nei keli lemtingi telefono numeriai ar mokėjimo kortelių PIN kodai.
Nešiojamasis kompiuteris kainuoja pigiau grybo (kiekvienas doras verslininkas ir vadybininkas gali jį įsigyti), tačiau kiek kainuoja informacija, esanti jūsų kompiuteryje? Nežinote? Tuomet pagalvokite, kiek sutiktumėte pakloti už informaciją, kuri tyčia ar netyčia buvo prarasta, sugedus jūsų kompiuterio diskui? Galiu paguosti, tai jums kainuos mažiausiai porą tūkstančių litų, tačiau šimtaprocentinės garantijos, kad bus atkurti visi duomenys, deja, nėra.
Kompiuterio diskinis kaupiklis yra rizikingiausia vieta laikyti duomenis. Nenorėčiau gąsdinti, bet niekada negalite būti tikras, jog ši kompiuterio detalė nepadarys kiaulystės. Kompiuterio gamintojo suteikta garantija suteikia galimybę pakeisti sugedusį komponentą nemokamai, bet negarantuoja, kad jis nesuges, ir juolab negarantuoja, kad kam nors pavyks atkurti prarastus duomenis!
Kiekvieną dieną pasaulyje sugenda tūkstančiai kompiuterių magnetinių diskų kaupiklių. Gedimo priežastys labai įvairios: elektros maitinimo šuoliai maitinimo tinkle, disko magnetinių galvučių gedimai, disko sukimosi guolių gedimai, elektronikos gedimai disko valdiklyje.
Beje, nešiojamųjų kompiuterių magnetiniai diskai priskiriami padidintos rizikos grupei. Nešiodami kompiuterį mes galime jį sutrenkti, išmesti iš rankų, net nespėję pasakyti paskutinio „sudie” savo duomenims.
Alternatyva laisvalaikio informacijai saugoti
Tad kur saugoti duomenis? Tą patį nešiojamąjį kompiuterį paprastai naudojame ir darbo, ir laisvalaikio poreikiams. Todėl nenuostabu, kad kompiuterius esame perpildę muzika, filmais, žaidimais, nuotraukomis.
Be abejonės, tų pačių filmų, nuotraukų mes nežiūrime kiekvieną dieną, todėl būtų išmintinga juos įrašyti į kompaktinius diskus bei pasidėti lentynoje, kol prireiks. Žaidimai turėtų būti kompiuteriuose, kad galėtum juos žaisti, tačiau paprastai vienu metu žaidžiamas tik vienas žaidimas, todėl likusius geriausia laikyti tokiame formate, kokiame juos ir įsigijome – kompaktiniuose diskuose.
Esama išorinių magnetinių diskinių kaupiklių, skirtų informacijai archyvuoti ir saugoti nuo pradingimo. Tai prie kompiuterio laidu prijungiami diskai, į kuriuos įrašoma svarbiausių duomenų kopija. Tai tokios pat rizikos laipsnio įrenginys, tačiau galimybė, kad vienu metu suges abu įrenginiai yra gerokai mažesnė. Šis sprendimas nėra pats patogiausias – visą informaciją reikia laikyti ir kompiuteryje, ir išoriniame diske, tad tai neišspręs vietos kompiuteryje taupymo problemos.
Abejotini sprendimai verslui
Versle yra vertinami kitokio pobūdžio duomenys, todėl čia skiriasi ir informacijos saugojimo būdai. Įmonėms svarbiausi yra finansinės, buhalterinės apskaitos, klientų duomenų bazių, sutarčių registrų, sandėlio logistiniai duomenys. Šie duomenys nepastovūs (kaip filmai ar nuotraukos), jie kinta kiekvieną minutę, ir verslininkams svarbu turėti naujausius duomenis šiuo metu. Todėl saugojimas DVD plokštelėse ar kitose įrašomose laikmenose verslui netinka.
Kai kurios smulkios įmonės svarbiems duomenims saugoti naudoja FTP serverius. Svarbūs failai internetu išsiunčiami į specialų serverį, o norint atsidaryti tuos failus, juos reikia internetu atsisiųsti. Būtent toks siuntinėjimas ir lemia gan mažą šios paslaugos populiarumą.
Panašiu principu naudojasi ir nemokamos „Google Mail” paslaugos vartotojai, kur kiekvienam yra skiriama iki 2 Gb vietos. Skamba viliojančiai, tačiau verslui nėra pats geriausias sprendimas – kad galima būtų naudotis šia paslauga, reikia turėti spartų tarptautinio interneto ryšį. Be to, „Google” neįsipareigoja atkurti dėl kokios nors priežasties prarastus duomenis.
Saugiausia – serveriuose
Atkurti prarastus duomenis galima tik tuo atveju, jei jie buvo patalpinti serveryje, kuriame saugoma informacija yra reguliariai archyvuojama, t. y. daromos atsarginės duomenų kopijos. Tai gali savarankiškai atlikti prakutę IT specialistai arba tokias paslaugas teikianti IT kompanija. Susizgribote, kad ištrynėte katalogą su pelno ir nuostolio ataskaitomis? Buhalterei jų nereikės sudarinėti iš naujo, nes serveryje buvusius duomenis iš numirusių gali prikelti serverių administratorius.
Todėl įmonės duomenų saugojimui rinkis geriausia, ką gali pasiūlyti IT rinka – tarnybines stotis, duomenų saugyklas, kurios talpinamos specialiai tam įrengtuose duomenų centruose. Šių tarnybinių stočių patikimumas yra gerokai aukštesnis nei paprasto kompiuterio, o dvigubam saugumui serverių duomenys archyvuojami papildomai į juostines archyvavimo bibliotekas. Jos paprastai talpinamos kitame pastate nei įsikūrusi pati tarnybinė stotis – visa tai daroma saugumo sumetimais.
Tačiau serveriai kainuoja daug, jų priežiūra brangi. Todėl smulkios, vos keliolika darbo vietų turinčios įmonės gali naudotis taip vadinamomis virtualiomis duomenų saugyklomis, leidžiančiomis vartotojams savo bylas saugoti duomenų centre esančiame serveryje, kuriame sukurtos privačios virtualios erdvės. Įmonės gali patikimai ir saugiai laikyti dažnai veikloje naudojamus duomenis, o virtualios duomenų saugyklos katalogus matyti ir valdyti tarsi jie būtų vartotojo kompiuteryje.
Laikydami duomenis serveriuose, visi organizacijos kompiuteriai turi priėjimą prie svarbiausių duomenų bei gali juos pasiekti saugiu internetu.
Verslininkams labai patraukli sinchronizavimo galimybė, leidžianti serveryje atnaujinti informaciją, kuri buvo pakeista vartotojo asmeniniame kompiuteryje, ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, vienam vadybininkui padarius pakeitimus kokiame nors faile ir jį išsaugojus, kiti vartotojai matys pačią naujausią failo versiją. Niekam šio failo nereikės siųstis – visi interneto prieigą turintys darbuotojai naudosis bendra virtualia erdve, tarsi tai būtų dar vienas jų kompiuterio diskas. Šią erdvę visi galės pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos, kur galima naudotis interneto ryšiu – iš biuro, namų, dangoraižio stogo ar mylimosios tėvų balkono.
Tokios virtualios erdvės iš tikrųjų slypi serveriuose, stovinčiuose specialiuose duomenų centruose. Duomenų centruose sudarytos idealios fizinės sąlygos serveriams veikti, nuolat daromos atsarginės duomenų kopijos, saugomos keletą mėnesių. Serveriai prijungiami prie sparčiausių Lietuvos ir užsienio interneto kanalų, todėl spartų internetą turinčios įmonės virtualia duomenų saugykla naudojasi lyg papildomu savo kompiuterio atminties disku.