Už paramą formuojant naująją Vilniaus valdžią Lietuvos lenkų rinkimų akcija gavo ne tik vicemero postą, bet ir pažadus trijuose sostinės mikrorajonuose skirti sklypus lenkų švietimo įstaigoms
Valdančiosios koalicijos Vilniaus mieste sutarties priedas atskleidžia, kad naujoji sostinės valdžia įsipareigojo skirti sklypus naujai steigiamoms lenkiškoms švietimo įstaigoms Pilaitės, Fabijoniškių ir Baltupių mikrorajonuose, taip pat prisidėti, kad komplektuojant klases tautinių mažumų mokyklose būtų mažinamas nustatytas minimalus mokinių skaičius.
Įsipareigojimai patvirtinti liberaldemokrato sostinės mero Juozo Imbraso, socialdemokrato vicemero Algirdo Paleckio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovės Vilniaus tarybos narės Vandos Kuzminos parašais.
Dar nenuspręsta
LŽ kalbintas Vilniaus meras liberaldemokratas J.Imbrasas neneigė, kad su švietimu susiję punktai į sutarties priedą buvo įrašyti reikalaujant LLRA. „Buvo toks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos noras statyti nedideles kelių klasių mokymo įstaigas. Pažadėjome, kad jį nagrinėsime”, – sakė J.Imbrasas.
Vicemeras liberaldemokratas Evaldas Lementauskas teigė, esą visi šie dalykai tėra siekiamybė. „Dar nesame galutinai nusprendę, ar taip elgsimės, ar ieškosime kitų būdų. Koalicinei tarybai susirinkus į artimiausią posėdį nuspręsime, kam teikti pirmenybę”, – sakė jis. Už švietimą ir kultūrą atsakingas vicemeras A.Paleckis išsigynė pasirašęs po minėtais įsipareigojimais. „Su daugeliu partnerių kalbėjome apie daugelį dalykų. Tačiau tokio pažado dėl lenkiškų įstaigų nėra”, – pareiškė socialdemokratas.
Vietų pakanka
Vilniaus savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Julius Skestenis LŽ teigė apie įsipareigojimus statyti naujas lenkiškas mokyklas nieko negirdėjęs. „Norint tai padaryti pirmiausia reikėtų detaliai išanalizuoti, ar yra ir koks yra tokių mokyklų poreikis”, – sakė valdininkas.
Vilniuje dabar veikia dvi grynai lenkiškos gimnazijos ir keturios vidurinės mokyklos, po dvi rusų-lenkų bei lietuvių-lenkų vidurines, dvi lenkiškos bei trys rusų-lenkų pagrindinės mokyklos, dvi lenkiškos pradinės mokyklos bei pora darželių-mokyklų. Visose įstaigose mokosi apie 8 tūkst. lenkiškai kalbančių vaikų.
Pasak J.Skestenio, šios įstaigos nepustuštės, tačiau nesą ir papildomų mokyklų poreikio. „Nėra tokios lenkiškos klasės, kur negalėtume priimti naujų jose mokytis pageidaujančių mokinių”, – teigė jis.
LLRA Vilniaus skyriaus pirmininkės V.Kuzminos teigimu, koalicinėje sutartyje įrašyti lenkų pageidavimai atsirado ne dėl vietų lenkiškose mokyklose trūkumo, o dėl didelio atstumo tarp šių įstaigų. „Ne visuose Vilniaus rajonuose yra lenkiškų mokyklų. Anksti rytą, ypač kai susidaro spūstis, jas sunku pasiekti. Esame girdėję, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rengia reikalavimus, kokio amžiaus vaikas kiek laiko turi praleisti kelionėje į mokymo įstaigą. Mes pageidavome naujų pradinių mokyklų, nes susisiekimo problema aktualiausia jauniausio amžiaus mokiniams. Vyresniems vaikams pasiekti kitą miesto galą lengviau”, – sakė V.Kuzmina.
Tačiau Švietimo skyriaus vedėjas prisiminė, kad prieš porą metų lenkai jau prašė suformuoti pirmą klasę Pilaitės mikrorajone. „Tai daryti leidome, būtume radę patalpas, tačiau nebuvo susirinktas reikiamas mokinių skaičius ir klasė nebuvo sukurta”, – sakė J.Skestenis.
Sumažės finansavimas
V.Kuzminos nuomone, demografiniai pokyčiai Lietuvoje gyvenančias tautines mažumas palietė labiau nei lietuvius. Surinkti lenkiškai ar rusiškai kalbančių mokinių tampa dar sunkiau, tad tokioms įstaigoms galėtų būti taikomi kiti kriterijai.
Vadovaudamasi mokinio krepšelio metodika vaikų skaičių klasėse nustato ne savivaldybė, o Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Pagal jos nurodymus pirmose-ketvirtose klasėse vidutiniškai turi mokytis 22 vaikai, penktose-dvyliktose – 25. Nuo mokinių skaičiaus klasėse priklauso ir skiriamas finansavimas. „Sumažinus mokinių skaičių nukentės ugdymo planas. Tad tokiose klasėse besimokantys vaikai gali ir negauti dalies lėšų”, – pabrėžė J.Skestenis.
Lietuviškų mokyklų trūksta
Iš lenkiškų mokyklų dabar bene vienintelėje V.Sirokomlės vidurinėje mokomasi dviem pamainomis. Tuo metu lietuviškose mokyklose į antrą pamainą kasdien keliauja apie 3-4 tūkst. vaikų. Tiesa, anot J.Skestenio, nuo 2000-ųjų, kai antroje lietuviškų mokyklų pamainoje mokėsi apie 18 tūkst. mokinių, jų skaičius nuolat mažėjo.
Lietuviškų mokyklų, ypač naujuose rajonuose, vis dar labai trūksta. Pasak J.Skestenio, didžiausias tokių įstaigų poreikis yra sostinės Fabijoniškių, Santariškių, Balsių mikrorajonuose. Greičiausiai per metus ar pusantrų nauja mokykla turėtų iškilti Balsiuose. Sklypas naujos mokyklos statybai jau numatytas Fabijoniškėse. Vėliau ateis Santariškių bei Pilaitės eilė.
Atrodo, kad į sostinės valdžią patekę politikai pažadus žarstė nesusipažinę su padėtimi. Paprašytas pakomentuoti sostinės savivaldybės Švietimo skyriaus pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad lenkiškų mokyklų netrūksta, J.Imbrasas LŽ prisipažino tokių faktų nežinojęs. Vilniaus meras tikino būtinai pasidomėsiąs šia informacija. „Jei iš tikrųjų nėra naujų lenkiškų mokyklų poreikio, bus priimti tinkamiausi sprendimai”, – sakė politikas.