Jai tik 32-eji, o ji moka taupiai naudodama savo jėgas sulaukti maksimalių rezultatų. Hilari Svonk sugebėjimas pasirenkant tinkamą filmą pataikyti tiesiai į dešimtuką amerikiečių Kino akademijos įvertintas net dviem „Oskarais”. Kino juostos „Vaikinai neverkia”, „Nemiga”, „Mergina, verta milijono”, „Juodoji orchidėja” atnešė moteriai neįtikimai didelį pasisekimą.
Vienas paskutiniųjų Hilari darbų – siaubo juosta „10 Biblijos prakeiksmų” – šiuo metu rodomas ir Lietuvos kino teatruose. Čia aktorė vaidina buvusią krikščionių misionierę, praradusią tikėjimą po to, kai buvo tragiškai nužudyta jos šeima. Dabar ji – visame pasaulyje žinoma mokslininkė, aiškinanti religinius fenomenus ir demaskuojanti stebuklus.
Viskas pasikeičia, kai ji yra pakviečiama į mažą Luizianos miestelį ištirti serijos keisčiausių įvykių, kurie, kaip spėjama, yra 10 biblinių dievo rykščių. Moteris pradeda suvokti, kad ten vykstančių reiškinių mokslas paaiškinti negali. Ji privalo susigrąžinti tikėjimą, kad galėtų kovoti su tamsiosiomis jėgomis, grasinančiomis miestelio bendruomenei.
Papasakokite savo įspūdžius dirbant su tikrais žmonių prietarų tyrinėtojais, kuriuos jums teko sutikti juostos „10 Biblijos prakeiksmų” filmavimo metu. Ką jie mano apie jūsų herojės istoriją?
Iš tikrųjų šie žmonės nejaučia jokios neapykantos ir pykčio tiems, kurie tiki religiniais stebuklais. Paprasčiausiai jie visiškai įsitikinę, kad viskas turi mokslinį paaiškinimą. Žinote, aš esu tikra, kad jie gali moksliškai paaiškinti netgi tikėjimą, t. y. kodėl žmogus tiki Dievą. Man buvo labai įdomu klausyti, apie ką jie kalba. Mano profesija turi didžiulį pliusą – galimybę susitikti su įvairiausiais žmonėmis, apsilankyti pačiose neįtikimiausiose vietose ir pažinti visas gyvenimo formas. Klausiausi tų žmonių praradusi kvapą. Daug su jais bendravau, ginčijausi, klausinėjau apie įvairius stebuklus, ir į visus mano klausimus jie turėjo atsakymų. Taigi tai buvo didžiulė patirtis man.
Ar jūs tapote labiau tikinti? Ar tiesiog išmokote rasti mokslinį paaiškinimą daugeliui dalykų?
Vis dėlto pasakyčiau – labiau tikinti. Paprasčiausiai todėl, kad matau, kaip pasikeitė mano gyvenimas ir kokia aš dabar laiminga.
Ar pietuose, kur vyko filmavimas, jums teko susidurti su antgamtiniais reiškiniais?
Ne, nors ir žinojau visas tas folklorines istorijas. Kai atvykau į Luizianą filmuotis, susidūriau su pietietišku svetingumu. Tik apsistojau paprastame fermerio name, kai netrukus apsilankė kaimynai: „Sveiki, atvykę į mūsų miestą. Mes jums iškepėme pyragą ir tikimės, kad patiks. Dabar neliksite nepastebėjusi vaiduoklių.”
„Apie ką jūs kalbate?” – visą laiką klausinėjau aš. Jie žino visas tas istorijas ir tiki jomis. Ir štai aš lieku viena kaimietiškame name ir pradedu galvoti: „Kas čia, po velnių, gali nutikti? Bet vis dėlto kaip gerai, kad šalia yra mano šunys.” Už dviejų mylių nuo manęs stovėjo tas pats namas su vaiduokliais, iš kurio čia besilankiusi Opra Vinfri pabėgo antrą valandą nakties. Ji sakė, kad tai per daug keistas namas. Tačiau man nė karto neteko susidurti su vaiduokliais. Tik sykį pabudau dėl to, jog miegoti trukdė virtuvėje deganti šviesa, tačiau iki šiol neaišku – vaiduokliai ją uždegė ar tiesiog aš pati pamiršau ją užgesinti… Tai buvo vienintelė mįslė, su kuria susidūriau pietuose.
Kaip manote, ar tie, kurie tiria nepaaiškinamus dalykus, yra netikintys?
Aš nesakau, kad visi mokslininkai – netikintys. Yra žmonių, kurie į viską žiūri skeptiškai, ir yra tokių, apie kuriuos mes pasakojame filme, – jie užduoda klausimus ir ieško į juos atsakymų, ar turi vienas ar kitas dalykas paaiškinimą. Ir tai puiku – man patinka tokie žmonės. Pasaulis tuo ir puikus, kad egzistuoja daugybė požiūrių į jį, tiesiog reikia mokėti klausytis kitų, kad tai pamatytum.
Jūs turite kokį nors principą, pagal kurį renkatės vaidmenis?
Jei klausiate manęs apie „10 Biblijos prakeiksmų”, tai sutikau imtis Ketrinos vaidmens todėl, kad scenarijų perskaičiau neatsitraukdama, ir jis man niekaip neišėjo iš galvos. Kitus vaidmenis taip pat renkuosi pagal tą patį principą. Vaidmuo man turi atverti ką nors nauja ar išbandyti mano jėgas – ar galiu aš tai suvaidinti? Ieškau daugialypių charakterių, o žanras neturi reikšmės. „Juodoji orchidėja”, „Laisvės rašytojai”, „10 Biblijos prakeiksmų” – filmai skirtingų žanrų, taip išbandau save. Jie suteikia man galimybę tobulėti bei pabendrauti su įvairiais žmonėmis įvairiomis temomis. Tai mane domina, prablaško, o kinas ir yra prasiblaškymas. O jei dar galime sužinoti iš jo ką nors nauja – nuostabu.
Filme kalbama, kad Dievas gina visus. Ar jums nutikdavo, kad sakytumėte: „Dieve, kaip tai galėjo nutikti?”
Aš tikiu likimu. Kai mane atleido iš TV serialo „Beverli Hilsas 90210”, po trijų mėnesių aš jau filmavausi juostoje „Vaikinai neverkia” (filmas, atnešęs Svonk pirmąjį „Oskarą” už geriausią moters vaidmenį, – aut. past.). Ir jei tada manęs nebūtų atleidę, aš nebūčiau gavusi ir šio vaidmens, o mano likimas galbūt būtų susiklostęs visai kitaip. Tačiau tuomet man atrodė, kad gyvenimas baigtas, jaučiausi visiškai bejėgė. Taigi manau, tikėjimas likimu – rimta mano gyvenimo dalis.
Ar mėgstate baisius filmus?
Taip, labai. Prisimenu, vaikystėje buvau „siaubiakų” fanatikė. Nuo to laiko šio žanro filmų stengiuosi nepraleisti nepažiūrėjusi. Man patinka, kai mane gąsdina. Mėgstamiausias – pagal S. Kingo knygą sukurtas „Švytėjimas” su Džeku Nikolsonu. Nors iš tikrųjų man patinka įvairūs kino žanrai, mat aš apskritai myliu kiną.