PVM lengvata mašinoms tampa legenda

Aukščiausia Lietuvos valdžia jau daugiau nei metus tamposi negalėdama apsispręsti – grąžinti ar negrąžinti PVM už įsigytus lengvuosius automobilius.

Visas šis procesas aiškiausiai parodo valdžios bejėgiškumą spręsti sudėtingesnes problemas.

Rodos po ilgų svarstymų jau viskas buvo nuspręsta ir Prezidentui tereikėjo tik pasirašyti pridėtinės vertės įstatymo pataisą, kad juridiniams asmenims būtų grąžinamas PVM už įsigytą naują automobilį. Tačiau Prezidentas atmetė beveik metus rengtą pataisą, nes ji neatitiko įstatymų.

Įprasta pradžia

Ilgai besitęsianti įvykių virtinė prasidėjo dar pernai liepą, kai Seimo nariai Saulius Girdauskas ir Saulius Bucevičius įregistravo PVM įstatymo pakeitimo projektą. Jame buvo numatyta galimybė įmonėms susigrąžinti mokesčius už įsigytus lengvuosius automobilius.

Tačiau jų pasiūlymas buvo ilgą laiką ignoruojamas.

Pagaliau po penkių mėnesių pernai lapkritį Finansų ministerija sutiko, kad Lietuvos įmonėms būtų leista susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį už įsigytus lengvuosius automobilius.

Įmonės galėtų sutaupyti 18 procentų PVM tik už tokius automobilius, kurių kaina neviršytų 130 tūkstančių litų. Verslininkas galėtų atgauti 23,4 tūkstančio litų.

Manoma, kad taip būtų remiamas verslas ir mažinamas avarijų skaičius keliuose.

Jau 2006 metų gruodžio 6 dieną Vyriausybė taip pat pritarė šioms pataisoms.

Tuomet manyta, kad pataisa galėtų įsigalioti nuo šių metų liepos. Finansų ministerijos duomenimis tai valstybės biudžetui atsieitų apie 20 milijonų litų.

Tokiu būdu atgauti pinigus už įsigytą automobilį norėjo ir fiziniai asmenys. Tačiau jiems tokios nuolaidos nebuvo numatytos.

Mokesčių inspekcijos specialistai paskaičiavo, kad tai būtų naudinga labai mažam gyventojų skaičiui ir neskatintų įsigyti daugiau naujų automobilių.

Pasipylė kritika

Šiais metais pataisų projektas dėl PVM lengvatos pajudėjo sparčiau, bet staiga kilo daugybė kivirčų.

Sausio 13 dieną Seimas pritarė PVM įstatymo pataisai. Bet staiga paaiškėjo, kad Seimo nariai užsimiegojo.

Net ir po pritarimo PVM pataisai praėjus mėnesiui Seimas nieko daugiau nenuveikė.

Nors žadėta, kad PVM pataisa įsigalios nuo liepos 1-osios, ji buvo nukelta iki rugsėjo 1-osios. Bet jau tada buvo aišku, kad priimti įstatymo nebus spėta, nes svarbūs mokestinių įstatymų pakeitimai turi būti paskelbti likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jų įsigaliojimo.

PVM pataisų įstatymo priėmimas pradėjo strigti daugiausiai dėl to, kad jį pradėjo kritikuoti socialdemokratai.

Viena iš iniciatorių buvo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė.

Ji vietoj to siūlė skirti daugiau pinigų pradinukų pietums ar mokytojų kelionėms į darbą kompensuoti.

Tačiau būtent B.Vėsaitės vadovaujamas Ekonomikos komitetas ir parengė pačios kritikuojamą PVM įstatymo pataisą.

B.Vėsaitė teisinosi, kad tuo metu ji buvo komandiruotėje ir prieš jos valią buvo „prakišta” toji pataisa.

Staiga padidėjo ir PVM lengvatos žala valstybės biudžetui.

Vietoj prieš keturis mėnesius minėtų 20 sumirguliavo 80 milijonų litų įplaukų sumažėjimas. Tokią sumą apskaičiavo kai kurie Seimo nariai.

Seimūnai apsižioplino

Kitą dieną po šių pareiškimų Seimas atmetė PVM įstatymo pataisą, nors prieš tai jai buvo pritaręs.

Tai sukėlė seimūnų kivirčus. Net šeši frakcijų seniūnai paprašė balsuoti iš naujo.

Paaiškėjo, kad kai kurie parlamentarai nesuprato, dėl ko buvo balsuota – dėl maksimalios automobilio kainos ar apskritai dėl pačios kainos.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas buvo pritaręs Vyriausybės išvadai leisti PVM mokėtojams, įsigyjantiems naujas transporto priemones, kurių vertė ne didesnė kaip 130 tūkstančių litų, taikyti lengvatą, tačiau prieš tai buvo siūlyta netaikyti viršutinės kainos ribos.

Tai ir klaidino ne vieną Seimo narį, nors jie patys dar sausį buvo pritarę, kad PVM lengvata galiotų visiems įmonių perkamiems naujiems automobiliams, kad ir kiek jie kainuotų.

Vėl prisiruošti balsuoti seimūnams prireikė pusės mėnesio.

Tuomet buvo galutinai apsispręsta, kad PVM galės susigrąžinti tik perkantys iki 130 tūkstančių litų kainuojančius automobilius.

Už įstatymo projektą balandžio 3 dieną balsavo 50 Seimo narių, po 17 buvo „prieš” ir susilaikė. Pirmas realus žingsnis buvo žengtas, bet dar reikėjo sulaukti balsavimo už patį įstatymą.

Įstatymą užprotestavo

Po dviejų savaičių, balandžio 17 dieną, Seimas susikaupė ir galutinai nusprendė balsuoti už PVM įstatymo pataisą.

Už ją balsavo 45 Seimo nariai, prieš 15, 19 susilaikė. Numatyta, kad pataisa įsigalios ne nuo rugsėjo, bet nuo spalio 1-osios.

Tačiau į šį įstatymo projektą kritikos strėles paleido ir konservatorius Ramūnas Garbaravičius. Jis tikino, kad pataisa bus naudinga tik įmonių vadovams, bet ne jų darbuotojams.

Net ir priėmus pataisą viskas gražiuoju nesibaigė.

Kita socialdemokratė, Irena Šiaulienė, praėjus trims dienoms po balsavimo, kreipėsi į Prezidentą prašydama nepasirašyti Seimo priimto įstatymo pataisų.

Pagrindinis I.Šiaulienės argumentas buvo tai, kad priimant įstatymo pataisą nuo balsavimo nenusišalino tie Seimo nariai, kurie gali turėti viešų ir privačių interesų konfliktą, nes jie patys ar jų artimieji turi įmones ar akcijų paketus įmonėse, besiverčiančiose automobilių pardavimu.

Prezidentas vetavo

Vos tik priėmęs įstatymo pataisą Seimas jau pradėjo laukti Prezidento veto. Įstatymas prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymui.

Pataisos įsigaliojimas numatytas spalio 1-ąją, bet tuomet dar nebūtų praėjęs numatytasis pusės metų laikotarpis.

Geriausiu atveju pataisa galėtų įsigalioti tik šių metų lapkritį.

Prezidentas Valdas Adamkus balandžio pabaigoje grąžino pakartotinai svarstyti įstatymo pataisą. Prezidentas nurodė įstatymo įsigaliojimo datą pakeisti į 2008 metų sausio 1 d.

Žinant Seimo darbo specifiką su šia įstatymo pataisa, tikėtina, kad ji įsigalios tik dar kitų metų sausį.