Vaikinas iš sostinės Vokiečių gatvės

„Niekada prieš kitus žmones savęs neaukštinti, visada būti atviru”, – iš mamos, pianistės Eleonoros Bekovos, išmoktas pamokas vardijo Lietuvoje viešėjęs 28 metų dirigentas ir smuikininkas Marius Stravinskas. Skirtingose šalyse gyvenantys sūnus ir mama šįkart susitiko Vilniuje.

Jaunasis dirigentas ir smuikininkas Marius Stravinskas šią savaitę viešėjo Lietuvoje. Atvažiavo ne atostogauti: vakar Kongresų rūmuose Vilniuje jis dirigavo Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui. Marius, antradienį iš Maskvos atvažiavęs traukiniu, pirmiausia susitiko su mama, garsia pianiste Eleonora Bekova, kuri specialiai atskrido iš Londono. Šios šeimos nariams, gyvenantiems toli vieni kitų (Mariaus tėvas, buvęs E.Bekovos vyras, garsus pianistas Povilas Stravinskas jau daug metų įsikūręs JAV) svarbi kiekviena proga pasimatyti.

Šįkart – tarp žiūrovų

E.Bekovai retai kada tenka matyti sūnų scenoje. Dažniausiai jie koncertuoja drauge. Bet vakar Kongresų rūmuose mama sėdėjo tarp žiūrovų.

„Specialiai dėl to iš Londono atvažiavau į Vilnių”, – LŽ sakė E.Bekova. Tačiau kartu galėjo praleisti tik pirmą susitikimo dieną: iki soties pabendrauti, pasivaikščioti po miestą. Nuo trečiadienio kasdien vyko repeticijos, tad mama ir sūnus drauge pabūdavo tik vakarais. „Mariui kiekvienas apsilankymas Lietuvoje – įvykis, – teigė E.Bekova. – Jis nuolat dirba Rusijoje ir Vakarų Europos valstybėse, tarkim, Londone dažnai diriguoja Karališkajam simfoniniam orkestrui. Tačiau darbas su Lietuvos orkestru jam ypač svarbus, todėl labai norėjau pamatyti šį koncertą.”

„Repetuoju ir diriguoju įvairiose pasaulio šalyse, bet mama negali spėti visur atvažiuoti ir žiūrėti koncertų”, – apgailestavo Marius.

Pabėgimas iš SSRS

M.Stravinskas gimė buvusioje Sovietų Sąjungoje. Kurį laiką su tėvais gyveno Vilniuje, net lankė čia vaikų darželį. Iš Sovietų Sąjungos iš pradžių 1981 metais pabėgo E.Bekovos sesuo Alfija. Didžiojoje Britanijoje ji gavo politinį prieglobstį. Vėliau pavyko išvykti ir kitoms dviem seserims – Elvyrai ir Eleonorai. Dar po pusmečio bičiuliams muzikams padedant į Londoną buvo atskraidintas 10 metų Marius.

„Vilnių ir dabar dažnai prisimenu, – tvirtino jaunasis dirigentas. – Nuo mažens atmintin įsirėžusios kai kurios miesto vietos. Ypač gerai atsimenu Vokiečių gatvę, nes ten mes gyvenome. Neries krantinės taip pat labai mielos vietos, žinau jas nuo vaikystės.”

Savarankiškas nuo mažens

M.Stravinskas sako, kad jam, dešimtmečiui berniukui, patekus į Vakarų pasaulį nebuvo sunku adaptuotis. „Buvo labai įdomu, nors ir nemokėjau anglų kalbos, – prisiminė jis. – Mane iškart priėmė į lordo Yehudi Menuhino privačią muzikos mokyklą. O ten buvo bendraujama ir dėstoma angliškai. Turėjau sunkumų, bet tokio amžiaus vaikai, koks buvau aš, viską išmoksta gana greitai.”

E.Bekova pasakojo, kad sūnus – labai savarankiškas žmogus. Mat nuo mažens turėjo mokėti savimi pasirūpinti: „Nuo tada, kai dešimtmetis Marius buvo priimtas į lordo Y.Menuhino mokyklą, retai jį matydavau. Ten vaikai ir mokosi, ir gyvena.” Paskui M.Stravinskas studijavo Itono koledže ir namo sugrįždavo tik per atostogas. Dar vėliau – studijos Karališkojoje muzikos akademijoje, o pastaraisiais metais – nuolatinės kelionės po įvairias šalis.

Tarp aristokratų

„Pirmiausia šioms mokykloms esu dėkingas už išsilavinimą – ne vien muzikinį, o labai platų. Tai ne tik akademinės studijos, bet ir visuomenės pažinimas, sportas, bendravimo kultūra ir taip toliau, – sakė pašnekovas. – Man pasisekė, kad ten patekau. Be to, tose mokyklose radau puikių draugų visam gyvenimui. Dabar jie sėkmingai siekia karjeros Anglijoje ir kitose Europos šalyse. Beje, tarp buvusių Itono koledžo auklėtinių – daugiausia vėliau tapusių ministrais pirmininkais. Mat ten mokoma būti lyderiais.” Itono koledže daugelis M.Stravinsko bendramokslių buvo aristokratų šeimų palikuonys. Tuo pat metu ten studijavo ir princas Williamas, jiedu bendraudavo.

Pirmas orkestras – studentų

Marius nuo ketverių metukų griežė smuiku. Tačiau būdamas paauglys ėmė svajoti apie dirigento profesiją. „Būtent tada, kai mokiausi Itono koledže. Man buvo 15 ar 16 metų. Pradėjau mokytis ne tik smuiko, bet ir alto, klarneto, vokalo”, – patikslino jis.

Kai studijavo Karališkojoje muzikos akademijoje, M.Stravinskas dirigavo studentų orkestrui, kurį pats ir subūrė. „Dvejus metus koncertavome Londone, Oksforde ir kitose Anglijos vietose. Tai buvo nuostabus laikas”, – prisiminė M.Stravinskas. Nuo tada smuiką rečiau paima į rankas. Tokia buvo jaunojo dirigento karjeros pradžia.

Pastaruosius penkerius metus M.Stravinskas gyvena Maskvoje, koncertuoja įvairiuose Rusijos miestuose. „Į gastroles esu skridęs lėktuvais, važiavęs traukiniais, autobusais…” – juokėsi pašnekovas. Šioje šalyje jis dirigavo gal dešimčiai orkestrų. Kaip dirigentas M.Stravinskas lankėsi Australijoje, Olandijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Maltoje… „Dievinu keliones, todėl mėgstu diriguoti įvairiems orkestrams įvairiose šalyse”, – prisipažino jis.

Baseinas ir džiazas

Vis dėlto M.Stravinsko smuikas nedulka kur nors toli padėtas. Kartkartėmis jis pasirodo publikai kaip smuikininkas. Neseniai Marius griežė Ludvigo van Beethoveno koncertą, o orkestrui dirigavo jo mokytojas maestro Vladimiras Ponkinas. Jiedu turi minčių toliau koncertuoti. „Nors laisvo laiko turiu labai mažai, stengiuosi pagriežti smuiku, nes pasiilgstu šio instrumento”, – sakė M.Stravinskas.

Kitomis laisvomis akimirkomis jis lanko baseiną, sporto klubą, klausosi džiazo, susitinka su bičiuliais. Kaip ir mama, kuri nepaskaičiusi knygos neužmiega, labai mėgsta grožinę literatūrą.

Motinos diena

Rytoj Lietuvoje bus švenčiama Motinos diena. E.Bekova tuo metu dar viešės Lietuvoje, o Marius jau bus išvykęs. Tačiau jis šypsodamasis patikina, kad apie mamą galvoja nuolat, ne tik tokiomis progomis. Tiesa, aplankyti ją retokai pavyksta ištrūkti. „Bet kai tik randu laiko, stengiuosi atvažiuoti į Londoną”, – tvirtino jaunasis muzikas.

Didžiojoje Britanijoje Motinos diena buvo kovo 18 dieną. „Tai ir mano mamos gimtadienis, – pasakė M.Stravinskas ir nusijuokė: – Todėl tokios dienos net norėdamas neužmirši.” Dar tądien garsus britų fotomenininkas Alisteris Morrisonas atidarė moterų portretų parodą „Yummy Mummy”, į kurią pakvietė daug garbių svečių. Į ją atvyko ir buvusi Didžiosios Britanijos premjerė Margaret Thatcher, ir E.Bekova. Dvi moterys buvo pristatytos viena kitai, tad pianistė turėjo gerą progą padėkoti „Geležinei ledi” už pagalbą šeimai tada, kai seserys Bekovos bėgo iš Sovietų Sąjungos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.