Siūloma greičiau įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą

Nors mokytojų atlyginimai didinami kasmet, tačiau dėl infliacijos ir kitų priežasčių užmokesčio už darbą didėjimas nėra toks ryškus, kokio buvo tikėtasi pradėjus įgyvendinti 2004-aisiais Vyriausybės patvirtintą naują mokytojų darbo apmokėjimo programą. Dėl to Švietimo ir mokslo ministerija siūlo anksčiau, negu numatyta programoje, įvesti mokytojų etatinį darbo apmokėjimą. Ministerija yra parengusi 4 naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos variantus ir numačiusi būdus, kaip paspartinti atlyginimų didinimą. Siūlymus komentuoja Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

Kodėl ir kaip siūloma keisti mokytojų darbo apmokėjimo sistemą

Šiuos variantus skiria etatinio apmokėjimo įvedimo data.

Visuose keturiuose variantuose numatoma, kad mokytojo etatą sudarys 30 valandų. Iš jų apie 20 būtų skirtos tiesioginiam mokytojo darbui klasėje, vidutiniškai 10 valandų – papildomos. Pastarosios gali būti skiriamos už vadovavimą klasei, sąsiuvinių taisymą, egzaminų administravimą, vidaus auditą ir panašiai. Etato struktūra būtų vienoda visiems – 30 valandų, o tiesioginio darbo ir papildomų valandų santykis kistų. Pavyzdžiui, jeigu mokytojas turi 18 tiesioginių pamokų, tai papildomų jis turės 12, jeigu – 19, tai papildomų – 11, jeigu 21 – tai 9 ir t. t.

Nuo 2004-aisiais Vyriausybės patvirtintos programos, naujai siūlomi variantai skiriasi tuo, kad juose antruoju programos įgyvendinimo laikotarpiu (2010-2012 m.) numatoma didinti atlyginimų tarifo koeficientą, o ne kasmet pridėti po 2 papildomas valandas.

Įvedus etatus, mokytojų atlyginimai būtų stabilesni, tai yra nebebūtų lemiamos to, kiek pamokų gauna mokytojas nuo rugsėjo 1-osios. Be to, padidinus tarifinį atlygio koeficientą, padidėtų ir atlyginimas.

Dabar mokytojo atlyginimą lemia tai, kiek nuo rugsėjo 1-osios jis gauna tiesioginio darbo valandų.

Nelygu, kiek mokytojas turi tiesioginių valandų, nustatyta, kiek jam gali būti skiriama papildomų valandų. Kaskart prasidėjus naujiems mokslo metams mokytojams pedagoginis krūvis perskirstomas iš naujo, dėl to atlyginimai nėra stabilūs. Mokytojui leidžiama dirbti ne daugiau kaip 36 valandas per savaitę. Jeigu jis dirba maksimaliai kiek nustatyta, o nuo sausio, pagal minėtą 2004-ųjų programą, gauna vieną papildomą valandą, tai pritaikius išimties atvejį mokytojas jau turi 37 valandas (išimties atveju leidžiama turėti daugiau nei 36 valandas, bet ne daugiau kaip 40 valandų). Tačiau nuo rugsėjo, mokyklose iš naujo skirstant valandas, tas pats mokytojas jau nebegali turėti daugiau kaip 36 valandų. Vadinasi, jo atlyginimas sumažėja, nors kartu mažėja ir tiesioginio darbo su mokiniais krūvis.

2003 metais, kai buvo rengiama minėta programa, mokytojų, kurie turėjo daugiau negu 36 valandas, buvo apie 5 proc., dabar jų – jau apie 15-16 procentų.

Įsteigus etatą ir visiems padidinus tarifinių atlygių koeficientus, to nebeatsitiktų. Nors etatą sudarytų 30 valandų, bet mokytojai, kurie panorės, galės turėti ir daugiau negu vieną etatą (tai yra dar 6 valandas). Siūloma, kad tos 6 valandos būtų tiesioginio užsiėmimo (skirtos mokytojo darbui klasėje), tačiau jų įkainis būtų didesnis negu už 30 nustatytų tiesioginio darbo valandų. Atlyginimas už papildomas 6 valandas būtų skaičiuojamas atitinkamai didesniu koeficientu (21,1 lito už valandą).

Reikėtų papildomų lėšų

Panašiausias į dabar vykdomą mokytojų darbo apmokėjimo programą yra pirmasis variantas. Jame siūloma nuo 2008-ųjų įvesti 20 tiesioginių darbo valandų pedagoginę normą ir 7,6 papildomų valandų. 2008 m. – 1,2 valandos už papildomus darbus ir 2009 m. – dar 1,2 val. už papildomus darbus. Nuo 2009-ųjų sausio būtų įvedama 30 pedagoginio darbo valandų norma per savaitę, kitaip sakant, įvedamas etatinis apmokėjimas ir didinamas tarifinio atlyginimo koeficientas. Vien 2008-aisiais šiems pakeitimams įgyvendinti iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų daugiau nei 11 mln. litų. Kodėl reikėtų papildomų lėšų? 2006 metais rugsėjo 1 dieną visiems mokytojams tarifinio atlyginimo koeficientai buvo padidinti vidutiniškai 12,6 procento. Tačiau tas padidinimas nebuvo numatytas Vyriausybės patvirtintoje programoje. Išaugus tarifinio atlygio koeficientui už tiesioginio darbo valandas, proporcingai turėjo būti didinama ir pinigų suma. Dėl tos pačios priežasties (koeficientų padidinimo) tiek pat – 11 mln. litų – reikėtų ir 2009 metais.

Antrasis siūlomas variantas yra gana radikalus – etatą siūloma įsteigti greičiau, bet tai kainuotų brangiai. Pastarajame variante siūloma pereiti prie etatinio apmokėjimo ne nuo 2009-ųjų, o nuo 2008 metų sausio 1 dienos. Norint metais anksčiau įvesti etatinio darbo užmokestį, 2008-aisiais į mokytojo etatą reikėtų iškart „sudėti“ dvigubai daugiau papildomų valandų (kad iš viso susidarytų 30 valandų, kaip numatyta etato struktūroje, tai yra skirti dar 2,4 valandos). Tačiau tam iš biudžeto reikėtų skirti dar 100 mln. litų.

Trečiasis variantas – panašus į antrąjį, skiriasi tik tuo, kad prie etatinio apmokėjimo siūloma pereiti nuo 2008 metų rugsėjo. Nuo sausio mokytojams būtų skiriama po 1,2 papildomos valandos, o nuo rugsėjo – dar 1,2 valandos. Vadinasi, papildomos valandos būtų pridedamos per du etapus. Dėl to pinigų suma taip pat būtų skiriama dviem etapais ir nebūtų tokia didelė, kaip siūlomame antrajame variante. Papildomai reikėtų skirti 33 mln. litų.

Optimaliausias variantas

Tokiu laikomas ketvirtasis siūlymas. Jo esmė – prie etatinio apmokėjimo pereinama nuo 2008 metų rugsėjo 1 dienos, mokytojams papildomai skyrus 2,4 papildomos valandos (iš viso jie turėtų 18-22 tiesioginio darbo ir 12-8 papildomų). Pinigų papildomoms valandoms reikės tik 4 mėnesiams: nuo rugsėjo iki gruodžio. Apskaičiuota, kad toms papildomoms valandoms pridėti reikėtų 66 milijonų litų. 2008-iesiems numatyti 99 mln. litų. Vadinasi, net ir neskyrus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, bus galima pereiti prie etatinio apmokėjimo ir padidinti tarnybinius atlyginimus pedagogams.

Optimaliausiu variantu šis siūlymas vadinamas dėl to, kad būtų pereita prie etatinio darbo apmokėjimo, padidinti tarnybiniai atlyginimai, o iš valstybės biudžeto tam nereikėtų skirti papildomų pinigų.

Kaip būtų skaičiuojami tarnybinio atlyginimo koeficientai?

Kaip bus skaičiuojami mokytojų tarnybinio atlyginimo koeficientai perėjus prie etatinio apmokėjimo? Dabar mokytojų atlyginimas priklauso nuo to, kiek jis turi tiesioginio darbo klasėje valandų, koks jo darbo stažas, kokia kvalifikacinė kategorija ir išsilavinimas. Tarifinio atlyginimo koeficientai skaičiuojami pagal pedagoginę normą, tai yra už 18 valandų per savaitę. Pavyzdžiui, nustatyta, koks koeficientas turi būti taikomas mokytojui metodininkui, kurio darbo stažas – daugiau nei 15 metų, koks – vyr. mokytojui, kurio darbo stažas – iki 5 metų ir panašiai. Įvedus etatinį apmokėjimą tarnybinio atlyginimo koeficientai skirsis, žiūrint, koks mokytojo darbo stažas bei kvalifikacinė kategorija. Koeficientų apskaičiavimo bazė bus vienoda visiems – 30 valandų. Mokytojo atlyginimas nuo pasikeitusios skaičiavimo metodikos nei padidės, nei sumažės (dabar kaip pagrindas laikoma 18 valandų, o įvedus etatinį apmokėjimą – 30 valandų). Mokytojams atlyginimas padidės dėl to, kad jiems padaugės papildomai apmokamų valandų.

Visi šie keturi variantai buvo apsvarstyti su mokytojų profesinių sąjungų, gimnazijų, mokyklų vadovų, švietimo padalinių vadovų ir kitų asociacijų atstovais. Iki gegužės 15 dienos ministerija laukia atsiliepimų, kuriam variantui švietimo visuomenė pritartų, ką siūlytų tobulinti. Birželio pradžioje vieną iš variantų numatyta teikti Vyriausybei.

Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

3 komentarai į "Siūloma greičiau įvesti etatinį mokytojų darbo apmokėjimą"

  1. Mokytoja

    Labai patinka žodis „ir panašiai“.Už jo slepiasi visi
    primetami neapmokami darbai.Vėl klasių auklėtojai iš savo telefonų skambins tėvams,namuose po etatinio darbo prie nuosavų kompiuterių kurps įvairią medžiagą,nes mokykloje nėra kompiuterių kiekvienam mokytojui.Vėl kažkokios papildomos valandos.Gal para guminė?Skaitykit „Dialogo“ komentarus ,ŠMM.Matematikas,lituanistas,fizrukas,da rbukas nelygūs,negi dar neaišku?Neklaidinkit visuomenės.Pamokos plius pasiruošimas joms,plius sąsiuvinių taisymas.Ką taiso fizrukas ir darbukas?O už auklėjamąją klasę iš viso porą tūkstančių,ir ne mažiau.Yra bedarbių.Išeina taip,kad norinčiam užsidirbti reikės gyventi mokykloje.Kodėl konkrečiai bent apytiksliai neparašote,kiek tada gaus mokytojas?Patiems neaišku,ar tą patį tūkstantį
    popieriuje? 😯 😛 👿

  2. irgi

    Nebegalima tylėti. Jauni mokytojai, baigę mokslus, neina dirbti į mokyklas, nė nežiūri į mokyklos pusę. Senieji dirbs, kiek sveikatos turės, ir pensijoj būdami dirbs, nes jiems nebėra, kur dingti. Reikia labai rimtai žiūrėti į mokytojo darbą ir jo apmokėjimą. Dabar gi atlyginimai lyg ir keliami po trupinėlį, bet viskas brangsta žymiai greitesniu tempu.

  3. Lina

    Prie etatinio apmokejimo mokytojo metodininko men. atlyginimas yra 2137 Lt. t.y. apie 1600Lt. i rankas uz 20 sav. val..
    Kitu, virskruviniu val., skiriamu administracijos deka, neverta ne skaiciuoti (taip, uz jas uzmoka, taciau tiek pat, kiek ir uz kitas pamokas: jei etata, t.y. 2137:20=26,71Lt, tai ir uz virskruvine pamoka moka 26,..Lt)
    Taciau beda slypi kitur:
    1)jei i kursus vaziuoji, tai uz virskruvines val. nieks Tau nemoka, nes, sako, kontakto su mokiniais nebuvo;
    2) Mokiniu atostogu metu taip pat uz sias valandas nemoka;
    3) ispuola sventine diena, Tu vel negauni uz virskruvines valandas;
    4) vasara, kai mokiniai nebeina i mokykla, Tu vel negauni uz tas val.
    5)taigi, susumavus matome, net eiliniu atostogu ismoka irgi sumazeja.
    Taigi, mes“etatininkai“, per mokslo metus tokiu apmokejimo budu nukenciame apie 1100 Lt, o per vasara dar – apie 800Lt.
    Butina!
    1)Kelti mokytojo etato apmokėjimą (pamokos koeficientą);
    2)mazinti pamoku sk. savaiteje.
    Tada nereiks laukti ismaldos!
    Netikekite „etatininku“ vidutiniais atlyginimais skelbiamais spaudoje, tai melas!
    🙁

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.