Vilniaus meras: „Aš tarsi nauja šluota”

Sostinės meru tapęs Juozas Imbrasas įsitikinęs, kad nekartos pirmtako klaidų, nes esą puikiai išmano valdžios pradžiamokslį. Naujasis Vilniaus vadovas žada padaryti tvarką net tolimiausiuose miesto užkampiuose.

Devynioliktame Vilniaus miesto savivaldybės pastato aukšte įsikūrusiame mero kabinete jau antrą savaitę šeimininkauja liberaldemokratas Juozas Imbrasas. Antrą kartą sostinės vadovu tapęs politikas skundėsi dėl problemų naštos, kurią miestui ir naujajai administracijai esą paliko buvusi Vilniaus valdžia. Kai kurios pastarosios sprendimus J.Imbrasas ketina peržiūrėti. „Dabar aš kaip nauja šluota”, – duodamas interviu LŽ pareiškė naujasis meras.

Gražins pakraščius

– Taigi ką dabar jūs šluosite? Kokias vilniečių problemas pirmiausia spręsite?

– Darbų daug, o nauja šluota kampus visada geriau šluoja.

Pavaikščiokite miesto pakraščiais, pažiūrėkite, kaip atrodo Neris, upės slėnis. Gyventojai skundžiasi ir privatizuotų miesto komunalinių bendrovių darbu. Jos be gyventojų žinios padaro darbų ir vėliau pateikia didžiules sąskaitas. Ar čia tvarka? Tokių dalykų neturi būti. Nurodžiau savo komandai stabdyti likusių savivaldybės komunalinių bendrovių privatizavimą.

Daug rūpesčių kelia ir žemesnioji savivaldos grandis. Ar bandėte kreiptis į seniūnus dėl kokios nors problemos sprendimo? Iš tikrųjų jie nieko negali: neturi nei pinigų, nei etatų, nei galių.

– Viena rimčiausių sostinę kamuojančių bėdų – transporto spūstys. Kokią išeitį matote?

– Japonijos sostinės Tokijo meras juokėsi iš mūsų spūsčių. Tačiau vilniečius jos išties vargina. Jau seniai reikėjo pradėti pietinio aplinkkelio tiesimą. Buvęs meras turėtų pripažinti, kad nedėjo pastangų darbams spartinti. Dabar jau išperkame žemės sklypus ir vakariniam aplinkkeliui tiesti. Tik atsiradus šiems aplinkkeliams spūsčių gerokai sumažės.

– Jūsų pirmtakas manė, kad labai padėtų tramvajaus linijos. Ar ir jūs manote, kad tramvajus – panacėja?

– Aš pasisakau už metro. Jei gyvas būsiu, tikrai jį pastatysime. Tereikia, kad Vilniuje per dieną vienu maršrutu keliautų bent 50 tūkst. keleivių. Tada metro apsimokės. Kitaip lėšų negalėsime skirti nei mokykloms, nei kitoms socialinėms reikmėms.

Tramvajaus variantas irgi svarstytinas. Pabrėšiu, kad Vilniui, kaip istorinio, kultūrinio paveldo miestui, itin atsargiai reikėtų vertinti galimybę tramvajaus trasas tiesti per senamiestį. Negalime užsikabinti už vieno milijardinio projekto ir beatodairiškai jį stumti.

– Kokios kitos idėjos jums kelia abejonių?

– Dabar itin eskaluojama Guggenheimo muziejaus tema. Taip pat jautrus ir esą žydų buvusių kapinių teritorijoje vykdomų statybų klausimas. Manau, kad pirmiausia šiuos dalykus turėtų įvertinti įvairių sričių specialistai, geriausiai išmanantys problemas. Tada pateiktą informaciją turi vertinti visuomenė, o galutinį sprendimą priims politikai.

– Ar tai reiškia, kad mokysitės iš A.Zuoko klaidų?

– Visai aš iš jo nesimokysiu. Išmanau valdžios elementorių. Jei piliečiai delegavo, politikai turi priimti jiems naudingus sprendimus.

– A.Zuokas garsėjo kaip inovatorius, o jūsų vadovavimą apžvalgininkai ir politiniai oponentai jau dabar sieja su stagnacija.

– Stagnacija? Ką ypatinga ankstesnis meras padarė? Dauguma jo darbų buvo tęstiniai. Tiesiog viešųjų ryšių komanda mokėjo viską labai įspūdingai pateikti. Išvardykite buvusio mero idėjas. Dešiniojo Neries kranto plėtra? Tai mudu su Rolandu Paksu suprojektavome dar 1997-1998 metais, darbus reikėjo tik tęsti. Suprojektavome Mindaugo tilto ir šalia Spaudos rūmų esančio viaduko statybą, Gedimino prospekto rekonstrukciją.

Negaliu nuneigti oranžinių dviračių, palmių Vilniaus centre atsiradusiame paplūdimyje. Tačiau A.Zuoko nuopelnai kiek perdėti ir išpūsti.

Savivaldos srityje nesu naujokas. Joje sukuosi jau 12 metų. Ūkio reikaluose turiu daugiau patirties nei A.Zuokas. Žinoma, negalima būti visų sričių žinovu, tam tikrų dalykų reikia klausti specialistų.

– Vienintelis geras A.Zuoko darbas buvo tai, kad jis tęsė jūsų ir R.Pakso pradėtus darbus?

– Gerai, kad A.Zuokas tęsė mūsų darbus ir nesugriovė miesto. Tačiau stebuklų nepadarė. Buvo dviratukai, riedučiai, palmės. Tačiau paslaugų kainos išaugo, miestas darėsi vis nešvaresnis. Gedimino prospekto rekonstrukcija kainavo 50 proc. brangiau, nei buvo planuota, 22 aukštų savivaldybės pastatas kainavo beveik 40 mln. litų brangiau nei šalia esantis 32 aukštų „Hanner” pastatas. Štai ir atsakymas į klausimą.

Įvaizdį taisys darbais

– Ankstesnė valdžia turėjo savitą miesto viziją. Kokį Vilnių kursite jūs?

– Vilnių noriu kurti tokį, kaip Slovėnijos sostinė Liubliana. Ši valstybė įsivedė eurą, nes rūpinosi visų piliečių gerove, o ne pūtė burbulus ar kūrė kompiuterinius dangoraižius.

Pirmiausia gerinsime verslo aplinką. Visiems verslininkams turi būti sudarytos vienodos sąlygos. Mažinsime biurokratines kliūtis, prastinsime procedūras. Tačiau tie, kurie nepaisys nustatytos tvarkos, bus nubausti, kad kiti bijotų nusižengti. Kai neliks kliūčių verslui plėtoti, Vilnius dar sparčiau vystysis.

– Meru tapote ne pačiais geriausiais laikais. „Abonentiniai” skandalai labai pablogino savivaldybės įvaizdį. Kaip gerinsite pašlijusią visuomenės nuomonę?

– Ačiū A.Zuokui už nuveiktus darbus. Tačiau miestiečių nuomonę taisys mūsų atlikti darbai. Savivaldybės pinigai nebuvo taupiai naudojami. Vienai Gedimino prospekto dalies rekonstrukcijai buvo skirta daugiau kaip 26 mln. litų. Daugiabučių namų kiemams asfaltuoti skirta beveik 2 mln. litų. Miestas bus modernus tik tada, kai visi žmonės jausis tokiame gyvenantys. Dabar Vilniaus pakraščių gyventojai nesijaučia patogiai. Suprantu, kad Lazdynuose ar Fabijoniškėse nenutiesime granito šaligatvių, tačiau ligšiolinis dėmesys tokiems rajonams toli gražu nebuvo pakankamas.

Neignoruos opozicijos

– Jau dvi savaites vadovaujate Vilniui. Postais pasidalyta, su situacija mieste irgi spėjote susipažinti. Gal kai ką spėjote ir nuveikti?

– Ne viskas dar padaryta – komitetai nesuformuoti, kolegija nesukurta. Buvau išsikvietęs kelių savivaldybės administracijos departamentų vadovus. Klausiau jų, kokia padėtis, problemos. Vietoje nestovime, tik reikia laiko įsivažiuoti.

– Oponentai kritikuoja jus ir už ankstesnio vadovavimo laikotarpiu paliktas šimtus milijonų siekusias skolas, idėjų trūkumą, amžių, galiausiai, priklausymą liberaldemokratams. Kaip vertinate tokias pastabas? Ar jos neapsunkina darbo?

– Čia nieko nauja. Toks mūsų partijos puolimas vyksta visą laiką. Tiesą sakant, televizijos nežiūriu ir laikraščių neskaitau, gaunu koncentruotą informaciją. Tiesiog nekreipiu į tai dėmesio, dirbsiu vilniečių naudai, o priešininkai tegul šneka, ką tik nori.

– Valdančiosios koalicijos persvara miesto taryboje – minimali. Ar nesibaiminate, kad dėl to nepavyks priimti svarbių sprendimų?

– Niekas negarantuotas, kad koalicijai nebus trukdoma. Tačiau dirbsime normalų darbą, sprendimus derinsime su visomis frakcijomis, neignoruosime opozicijos. Man visi lygūs. Tegul mane kritikuoja, kiek tik nori, aš nei ant vieno jų nepykstu. Žinoma, būna ir neargumentuotos kritikos, bet ji manęs neveikia.

Leisis prižiūrimas

– Jums tapus meru pasigirdo kalbų, kad būsite R.Pakso marionetė. Kiek jums bus svarbus nušalintojo prezidento žodis?

– Tai labai primityvus klausimas. Tokiu atveju aš galiu pasakyti, kad premjeras Gediminas Kirkilas yra Algirdo Brazausko marionetė.

R.Paksas yra partijos pirmininkas, todėl turi teisę vertinti, kaip vykdome partijos rinkimų programą. Jis privalo mane prižiūrėti, lygiai kaip A.Brazauskas turi stebėti, ar G.Kirkilas vykdo socialdemokratų programą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.