„Pas mus gyvuoja daugybė prietarų apie spalvas. Geltona laikoma neištikimybės, išdavystės, beprotybės spalva. Na, bent jau šalčiu jos tikrai neapkaltinsi”, – per Klaipėdos galerijoje įvykusios tapybos parodos „Geltonos mintys” atidarymą kalbėjo jos autoriai.
Freskų meistrė Angelė Banytė paprastai freskose naudoja natūralius pigmentus, tad jai geltona spalva yra smėlio, žemės klodų atspalviai, medaus bei žiedynų.
Nustebino odininkė Virginija Giniotytė, išsiraizgiusias geltonas mintis perteikusi ant faneros. Autorė juokavo, kad geltona spalva jai asociuojasi ir su „faniera” – pragyvenimo šaltiniu, tai yra pinigais.
Arūno Mėčiaus nutapyta geltona siena priminė tauriojo metalo švytėjimą, o ant jos prisegtuose laiškuose tilpo ištisas Dalios Bielsytės poezijos pasaulis: „Diena ant saulėtos krūtinės užsivertė skylėtą naktį. Geltonos šakos dengia baukščiai ir nuodėmingą kūno slaptį…”
Vitalijos Petraitytės karščiu alsuojančios drobės atvėrė geltonų ir oranžinių laukinių gėlių lauką, tad niekas nenustebo, kai dailininkė prisipažino gimusi rugpjūtį: „Man geltona spalva – brandos, aukso amžiaus. Rugpjūtį regime labai daug sunokusių grūdų varpų, įdegusių žmonių ir vaisių. Geltona – tai vasaros kvapai ir skonis.”
Danas Andriulionis pasakė: „Važiavau į šaltą šalį, į Suomiją, tačiau patekau tarp neįtikėtinai šiltų žmonių, mane nustebino jų tarpusavio santykių aistra. Lankiausi etnografiniuose miesteliuose ir pastebėjau, jog atšiaurios gamtos gyventojai tiesiog dievina geltoną spalvą, ją naudoja savo trobų puošybai. Net pradėjau tapyti nauja maniera.”
Tekstilininkui Kęstučiui Balčikoniui geltona – tai tauri spalva heraldikoje, šviesos ir gyvybės spalva. Kai sovietmečiu įvairiems interjerams jis kurdavo paveikslus, meno komisijos sakydavo: „Pamažink geltonos”, mat šviesos proveržiai anuomet buvo nepageidaujami.
Dailininkas, sekdamas kinų ir japonų pavyzdžiu, sukūrė savo „Stichiją” berėmėse drobėse, kurias paprasta susivynioti, ir ten jo „pamišusi” geltona siautėja, „suskambėdama” tarp violeto ir dangiško bei vandenų mėlynumo. „Aš esu buvęs pačiame viesulo centre, o kartais tas viesulas sūkuriuoja mano galvoje”, – juokėsi šviesos pranašas.
Parodoje eksponuoti vieninteliai Gražinos Oškinytės grafikos darbai elegantiškai įprasmina geltoną liniją gyvybe alsuojančioje žalioje erdvėje. Įdomu tai, jog daugelis parodos „Geltonos mintys” autorių interpretuoja šią spalvą kaip visų metų laikų ir įvairiausių žmogaus būsenų valdovę. Kai kurie pripažino, jog ši spalva yra aiškiaregių spalva.