Nors artimos draugystės su farmacijos kompanijomis Lietuvos medikai nelaiko didele bėda, paskelbti tyrimo „Garbingesnis gydymas vaistais” rezultatai atskleidė pažeidžiamiausias jos vietas. Dovanas ir piniginę paramą dažnas gydytojas laiko normalia praktika.
Statistikos departamento duomenimis, vaistais prekiaujančių įmonių apyvarta kasmet didėja: 2004 metais ji siekė 1,1 mlrd. litų, 2005-aisiais – 1,3 mlrd., pernai – jau 1,4 mlrd. litų. Didiesiems vaistų prekybos tinklams nepriklausantys vaistininkai vis dažniau prabyla, kad lietuviai tampa medikamentų valgytojais, šiuos specifinius produktus renkasi tarsi batus – laksto po vaistines, kurios skelbia „išpardavimus” ir nuolaidų akcijas.
Tačiau farmacijos verslo atstovai tikina, jog Lietuvoje vaistų suvartojama per mažai, esą atsiliekame nuo Europos, juolab nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kuriose kasdienė įvairių piliulių dozė tapusi norma.
Unikali apklausa
Viena plačiausiai visame pasaulyje naudojamų priemonių tokiam „atsilikimui” mažinti – vadinamasis gydytojų viliotinis. Kai kurių specialistų teigimu, Lietuvoje šis procesas po truputį silpsta. Mat atsivėrus Europos Sąjungos sienoms dalis farmacijos kompanijų specialistų ieško darbo užsienyje, nemažai jų grįžta į medicinos ir farmacijos praktikos darbą.
Korupcijos apraiškomis susirūpino ir pačios farmacijos bendrovės. Pavyzdžiui, „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimą „Garbingesnis gydymas vaistais” finansiškai parėmė du šios pramonės susivienijimai: Etinių farmacijos kompanijų ir Vaistų gamintojų asociacijos. Rengiant apklausą dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS).
„Taigi visos šalys yra vienoje barikadų pusėje”, – džiaugėsi TILS vadovas Rytis Juozapavičius. Pasak tyrimo koordinatorės Jolantos Piliponytės, ši apklausa – unikali, panašios iki šiol nebuvo nei Lietuvoje, nei gretimose valstybėse. Tačiau ji sutiko, jog dėl to šiandien neįmanoma palyginti gydytojų ir farmacijos pramonės atstovų draugystės Lietuvoje ir svetur.
Reprezentacinės dovanos
„TNS Gallup” atlikto tyrimo duomenys rodo, kad 65 proc. apklaustų gydytojų su farmacijos kompanijų atstovais per pastaruosius 12 mėnesių bendradarbiavo 1-5 kartus per mėnesį, 27 proc. – 6-25 sykius per mėnesį ir tik 5 proc. jų to nedarė nė karto. Absoliuti dauguma kalbintų gydytojų per pastaruosius metus dalyvavo farmacijos kompanijų rengtose konferencijose.
Daugiausia su kompanijų atstovais tenka bendrauti šeimos gydytojams. Anksčiau šie susitikimai vykdavo net per pacientų apžiūras, SAM gaudavo daug skundų, tad pernai vasarą priimtas Farmacijos įstatymas tokį bendradarbiavimą uždraudė.
Tyrimas atskleidė, kad populiariausios buvo skatinamosios farmacijos kompanijų dovanos gydytojams – iki 35 litų kainuojantys reprezentaciniai daiktai bei mokslinė medicininė literatūra. Pastaroji dažniausiai dovanota šeimos gydytojams. Finansine parama išvykoms į seminarus ar konferencijas dažniau skatinti didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir valstybinėse gydymo įstaigose dirbantys medikai. Nemažai apklaustųjų mano, jog į tokias keliones vyksta tik tie gydytojai ar medicinos įstaigų vadovai, kurie vėliau atsilygina farmacijos kompanijoms.
19 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad medikai, teikiantys rekomendacijas kolegoms dėl pacientų gydymo, dažnai būna palankūs vienai ar kitai farmacinei kompanijai.
JAV neseniai atliktas tyrimas parodė, jog 28 proc. apklaustų gydytojų farmacijos kompanijos mokėjo už konsultavimą, paskaitas ar tai, kad jie įtrauktų pacientus į klinikinius tyrimus. Lietuvos gydytojų nebuvo teiraujamasi dėl dalyvavimo tokiuose tyrimuose. Tačiau neoficialiai kalbama, jog ligoninių, klinikų ir centrų vadovai „šiltai” gyvena ne tiek dėl kyšių, o būtent dėl savo vaidmens atliekant klinikinius tyrimus.
Manoma, ant aukštesnio laiptelio gydytojų hierarchijoje stovintys asmenys, profesūros atstovai dažniausiai patenka tarp tų 13 proc. vertingų dovanų, piniginio atlygio gavėjų. „Tokios dovanos jau panašios į kyšius”, – komentavo tyrimo koordinatorė J.Piliponytė.
Beveik penktadalis gydytojų teigiamai vertino reiškinį, kad į farmacijos kompanijas pakviesti medikai neatsisako ankstesnio darbo, priima jiems teikiamas vertingas dovanas ir kvietimus. Maždaug 42 proc. apklaustųjų gana svarbios pramogos ir vaišės per vaistų pristatymo renginius.
Kontroliuoti reikia griežčiau
Kad būtų garantuotas garbingesnis gydymas, TILS pirmiausia siūlė susirūpinti medikamentų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą skaidrumu. Tokios pat nuomonės buvo ir apklausti gydytojai. Net 23 proc. jų pastebėjo, jog per pastaruosius 12 mėnesių iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo buvo nepagrįstai išbrauktas bent vienas preparatas, net 56 proc. medikų teigė, jog į rinką nepatenka pigesnių medikamentų.
SAM vadovas Rimvydas Turčinskas patikino, kad ministerija šią veiklą jau „praskaidrino” – šiemet parengė naują įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą tvarką. Be to, esą numatyta sukurti apeliacinę komisiją, nagrinėsiančią kompanijų skundus dėl vaistų įtraukimo ir išbraukimo iš sąrašo.
TILS taip pat siūlė priimti detalias gydytojų elgesio taisykles, kurios papildytų jau esantį Gydytojų etikos kodeksą. „Pavyzdžiui, jose galėtų būti įvertinta, ar garbingas ir žinomas gydytojas gali reklamuoti maisto papildą”, – kalbėjo R.Juozapavičius.
TILS rekomendavo, kad iš gydytojų ir jų profesinių organizacijų būtų pareikalauta paviešinti visą farmacijos pramonės teikiamą paramą – dovanas, keliones, vaišes, verslo ryšius, paramą atliekant akademinius tyrimus.
„Susidarė įspūdis, jog farmacijos kompanijos būtent per gydytojų organizacijas pasiekia medikus”, – pažymėjo R.Juozapavičius ir paragino griežčiau jas kontroliuoti.
Etikos taisyklių nebus?
Tačiau LGS prezidentas Liutauras Labanauskas tokius siūlymus įvertino kaip dar vieną medikų bendruomenės puolimą. „Kol nėra jokio įstatymo, saugančio medikus, jokių gydytojų elgesio taisyklių priimti nebus galima”, – teigė jis.
L.Labanauskas net nenorėjo vertinti tyrimo rezultatų – esą vėl bus eskaluojama tema, kokie medikai blogi. Be to, jis teigė, kad farmacijos kompanijos 5 pastaruosius metus pačios konferencijų nerengia, yra tik jų rėmėjos. Farmacininkai esą neremia konkrečių gydytojų, neapmoka jų turistinių kelionių. „Vykstančiųjų į konferencijas rėmimą vertinu kaip labai normalų dalyką. Tai daroma visame pasaulyje. Bet koks kvalifikacijos kėlimas yra gerai”, – sakė L.Labanauskas. Beje, ir 70 proc. apklaustų gydytojų teigiamai vertino finansinę farmacijos kompanijų paramą, skirtą kelionėms į konferencijas ir seminarus. Tokią praktiką gina ir Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. Eduardas Tarasevičius. „Ją verta puoselėti remiant specialistų profesines organizacijas, deleguojančias savo atstovus į minėtus renginius. Ypač turint minty mūsų specialistų ribotas finansines galimybes nuvykti į tarptautinius farmacijos ir medicinos renginius, sumokėti didžiulius registracijos mokesčius. Kaip neetišką galima būtų vertinti tik minėtų kompanijų norą finansuoti specialistų keliones į kurortus ar turistines keliones”, – pabrėžė profesorius.
Konfidencialūs duomenys
TILS taip pat siūlė efektyviau taikyti Vaistų rinkodaros kodeksą, drausminti pažeidėjus. Lyg ir negalima būtų teigti, kad kompanijos nesirūpina vaistų rinkodarą padaryti skaidresnę. Pavyzdžiui, šiemet Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje įsteigtas naujas Vaistų reklamos kontrolės skyrius, kuriam farmacijos verslo atstovai privalo teikti informaciją apie išlaidas, skirtas reklaminiams, profesiniams (moksliniams) renginiams bei juose dalyvaujantiems gydytojams ir farmacijos specialistams. Ši pernai priimto Farmacijos įstatymo nuostata atsirado Etinių farmacijos kompanijų asociacijos iniciatyva. Tiesa, duomenys konfidencialūs, viešai neprieinami. „Juos kaupiame, stebime tendencijas, o gavę skundą dėl reklamos pažeidimų galėsime panaudoti”, – LŽ tikino skyriaus vedėjas Stasys Baltagalvis.
E.Tarasevičius pritarė, kad ši priemonė reikalinga, bet gana skeptiškai buvo nusiteikęs dėl jos rezultatų. „Norėtųsi tikėti, kad ji suteiks skaidrumo vaistų rinkai. Su sąlyga, kad farmacijos kompanijos geranoriškai laikysis Vaistų rinkodaros kodekso etikos principų, nebandys jų apeiti. Be to, jei prie minėto kodekso prisidėtų vaistų didmeninio platinimo įmonės”, – sakė profesorius.
Kodekso nesilaiko
Pašnekovo skepticizmą patvirtina nesenas, gana plačiai tarp farmacininkų nuskambėjęs įvykis. Viena garsi Etinių farmacijos kompanijų asociacijos narė sumanė platinti gyventojams „gerų vaistų” kortelę, žadėdama vaistų kainų nuolaidas. „Iš pirmo žvilgsnio tikslas lyg ir kilnus. Tačiau, farmacininkų nuomone, šitaip pacientas klaidinamas sudarant prielaidą, kad yra ir „negerų” vaistų. Kyla klausimas, kodėl pažeidžiamas Vaistų rinkodaros kodeksas, kai viena iš šį kodeksą pasirašiusių dalyvių pasisavina „gerų vaistų” etiketę tik savo kompanijos vaistams. Vaistai neskirstomi miltų kokybės principu, bet vertinami pagal veiksmingumą, saugumą ir efektyvumą. Be to, vaistų grynumo kokybę reglamentuoja atitinkamas europinis dokumentas, kurio reikalavimų laikosi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Ji užtikrina, kad „negerų vaistų” oficialioje rinkoje nebūtų. Tad nesuprantamas garsios kompanijos nenoras vadinti daiktus tikraisiais vardais, t.y. pavadinti tą vaistų kortelę „X kompanijos vaistų kortele”. Mūsų nuomone, pateiktas pavyzdys rodo neetiškos reklamos atvejį, kuris gali būti susijęs
su nesąžininga konkurencija. Jei bent viena kompanija nesilaiko kodekso reikalavimų, tai verčia suabejoti jo efektyvumu”, – sakė E.Tarasevičius.
LŽ žiniomis, minėta garsi kompanija vis dėlto reagavo į kritiką ir neseniai šias korteles pervadino į savo kompanijos vardu pavadintą kortelę – jau be nuorodos „geri vaistai”.