Daugiabučiams paramos nebus

Valdininkų žioplumas atsilieps gyventojams.

Bendrijoms ėmus domėtis savivaldybių skiriama parama daugiabučių namų atnaujinimui, staiga pastebėta, kad pinigų iš specialiai tam sudaryto fondo nebebus galima skirti.

Tam prieštarautų Vyriausybės nutarimas.

Bendrijos gali gauti 30 procentų paramą iš Vyriausybės ir 30 arba 50 procentų paramą iš savivaldybės.

Bet pagal nutarimą pinigų iš savivaldybės fondo gali būti skiriama tik jei bendrijos nesikreipė paramos į Vyriausybę.

Šiemet iš biudžeto skiriama 488 tūkstančiai litų. Dar 619 tūkstančių litų yra fonde. Šie pinigai susikaupė ankstesniais metais daugiabučių namų remontui nepanaudojus visų pinigų.

Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas Algis Gaižutis teigė, kad kol nepasikeis Vyriausybės nutarimas, iš šio fondo pinigų kai kurioms bendrijoms nebus galima skirti.

Savivaldybės Ūkio komitetas vakar svarstė, ar nereikėtų šio fondo likviduoti.

Praėjusiais metais dešimčiai bendrijų iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 488 tūkstančiai litų.

Trims bendrijoms – „Slėniui”, „Hermantui” ir „Danei” – savivaldybė sutiko sumokėti penkiasdešimt procentų išlaidų už namų, kurie yra avarinės būklės, atnaujinimą.

Likusioms septynioms bendrijoms buvo pažadėta iki 30 procentų parama. Jos ketino atnaujinti sienas, langus, stogus, šilumos mazgus.

Šiemet daugiabučių namų bendrijų valdytojai užplūdo savivaldybę su paraiškomis paramai gauti.

Norint patenkinti visas paraiškas, savivaldybei reikėtų dviejų milijonų litų.

A.Gaižutis pastebėjo, kad klaipėdiečiai pirmauja pagal remontų apimtį.

Skirtingai nei kitų miestų gyventojai, daugiabučius atnaujina nuo pamatų iki stogo, neapsiriboja vien tik sienų apšiltinimu.

Vienos bendrijos daugiabučio namo remontui vidutiniškai pakanka 400 tūkstančių litų.

Apie 13-14 tūkstančių kainuoja šiluminių tinklų atnaujinimas.