Nepaisant maisto gamybos technologijų tobulinimo, tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo, didesnio visuomenės higieninio išprusimo, per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų problema Lietuvoje išlieka aktuali.
Kaip pranešė Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro direktorius Bronius Morkūnas, vidutiniškai kasmet užregistruojama 10-15 tūkstančių šių infekcinių ligų atvejų. Užkrečiamųjų ligų valstybės registre per keturis šių metų mėnesius šalyje užregistruoti 5467 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų bei maisto toksinių infekcijų atvejai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu bendras susirgimų skaičius padidėjo 12 procentų.
Šiais metais Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras gavo 105 pranešimus apie žarnyno užkrečiamųjų ligų protrūkius, kuriuose buvo registruoti 416 susirgimų šiomis ligomis atvejai (protrūkis – tai įvykis, kai 2 ir daugiau asmenų suserga ta pačia užkrečiamąja liga ir yra nustatytas ar įtariamas bendras užsikrėtimo kelias). 72 tokie įvykiai kilo namų aplinkoje, kiti 33 protrūkiai užregistruoti ikimokylinėse vaikų ugdymo įstaigose, vaikų globos namuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat susiję su vartotu maistu maitinimo įstaigose.
Židinių epidemiologinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad dažniausia maistu plintančių infekcinių ligų protrūkių priežastis yra netinkamas šiluminis maisto paruošimas, netinkamas jo laikymas, kryžminis maisto užteršimas tvarkymo vietose, asmens higienos stoka, netinkamas maisto tvarkymo inventoriaus, indų plovimas bei aplinkos valymas. Nereti atvejai, kai susirgimai ta pačia infekcine liga išplinta ligonio aplinkoje dėl asmens higienos nepaisymo.
Per maistą plintančios užkrečiamosios ligos turi sezoninį pobūdį. Virusinių žarnyno infekcijų daugiausiai užregistruojama žiemą ir ankstyvą pavasarį, bakterinės etiologijos infekcijomis (šigelioze, salmonelioze, kampilobakterioze ir kt.) dažniau sergama šiltuoju metų laiku, t.y. vasarą – rudenį.
Todėl atšilus orams galima tikėtis per maistą plintančių infekcinių ligų padidėjimo. Šias ligas sukeliančios bakterijos šiltomis oro sąlygomis gali ilgai išgyventi aplinkoje, o patekusios į maisto produktus – daugintis. Kai kurios bakterijos, besidauginančios maiste, gali gaminti toksiną, kuris ir yra apsinuodijimo maistu priežastis. Didelę riziką užsikrėsti maistu gamtoje turi poilsiautojai, kai greitai gendantis maistas (karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, pieno produktai ir kt.) kelias valandas laikomi 20°C ir aukštesnėje temperatūroje. Užsikrėsti užkrečiamosiomis ligomis galima ir per atvirų vandens telkinių vandenį, užterštą žmonių fekalijomis ir šlapimu.
Dažniausiai rizika užsikrėsti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga priklauso nuo kiekvieno žmogaus higieninio išprusimo, kadangi efektyvių skiepų nuo šių ligų nėra. Todėl pateikiame
keletą pagrindinių patarimų, kaip išvengti minėtų ligų, ypač atšilus orams.
Gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti. Yra žinoma, kad kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78°C, mikrobai žūva.
Kiaušinius valgyti kietai virtus ar keptus.
Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina pakaitinti ar kitaip šiluminiai apruošti
Maistą gaminti taip, kad mikrobai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą. Todėl kiekvieną kartą būtina plauti rankas po žalios mėsos dorojimo, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena.
Stengris, kad šaldytuve laikomi gatavi produktai nesiliestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.
Maistą laikyti šaldytuve, kad išvengti jame esamų bakterijų dauginimosi.
Paruoštą maistą reikėtų kuo greičiau suvartoti, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia padėti į šaldytuvą, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis.
Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą būtina gerai pakaitinti.
Didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t.y. muilu ir vandeniu. Todėl visada būtina plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gaminant.
Kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.
Nuolat dezinfekuoti kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
Ypatingai gerai reikėtų plautis rankas (geriausiai su antibakteriniu muilu), pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant namuose ligonį, sergantį žarnyno infekcine liga.
Nereikėtų užkandžiauti gatvėse, kioskuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis, vengti kreminių konditerinių gaminių.
Perkant maistą, visada pravartu atkreipti dėmesį į realizavimo datą.
Ruošiantis į kelionę ar į gamtą, patartina įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse.
Saugoti maistą nuo musių ir graužikų.
Maistui vartoti tik švarų geriamąjį vandenį.
Maudantis jūroje, ežere ar upėje, stengtis, kad vanduo nepatentų į burną.
Jeigu nepavyko išvengti kurios nors maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
👿 nu neblogai….