Sparčiai Lietuvoje besikuriančios kaimo bendruomenės užsiima gana plačia veikla. Tačiau jų vadovai teigia, kad visa tai – tik dėl jų entuziazmo.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie tūkstantį kaimo bendruomenių. Jų yra vos ne kiekviename didesniame Sūduvos kaime.
Įvairiapusė veikla
Trys Vilkaviškio rajono bendruomenės, sulaukusios paramos iš Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos ir Baltijos labdaros fondo, pradėjo alternatyvius verslus.
Pirmieji čia „debiutavo” keturvalakiškiai – jau pernai pradėjo gaminti šiaudų briketus. Gražiškių gyventojai šiemet pradėjo auginti kurui skirtus karklus. Šiuo metu jie užima 35 hektarus, o šiuo kuru apsirūpina beveik pusė miestelio gyventojų.
Apie 70 vietos gyventojų vienijanti Vištyčio kaimo bendruomenė šiemet už pinigus, gautus iš tarptautinių fondų, nupirko 40 Lietuvos juodmargių veislės telyčių, 7 žemaitukų veislės kumelaites ir išdalijo gyventojams. Šie užauginę prieauglį taip pat privalės jį nemokamai atiduoti kitiems gyvulius auginti norintiems bendruomenės nariams.
Marijampolės savivaldybės Varnupių kaimo bendruomenė pernai surengė didžiulį gyvosios archeologijos festivalį, kurį už praeities puoselėjimą jau spėjo įvertinti Lietuvos kultūros vertybių apsaugos departamentas bei Lietuvos archeologų draugija. Tokį patį prie vieno seniausių Sūduvos piliakalnių kaimo žmonės rengia ir šiemet.
Kazlų Rūdos savivaldybės Antanavo kaimo bendruomenė po pernai sėkmingai įgyvendinto jaunimo projekto „Labirintas” šiemet pradėjo spręsti socialines problemas – įkūrė vaikų dienos centrą, ruošiasi atidaryti socialinių paslaugų centrą.
Viena aktyviausių bendruomenių Marijampolės apskrityje – Šakių rajono Gelgaudiškio bendruomenės centras „Atgaiva”: įsteigė mokymo ir paslaugų centrą, rengia įvairias miestelio šventes, rūpinasi Gelgaudiškio dvaro atkūrimu bei tam renka lėšas.
Daro kaip išmano
Nors kaimo bendruomenės organizuoja įvairius renginius bei imasi kitokios veiklos, ne vienos kalbintos bendruomenės vadovas išsitarė, jog visa tai vyksta grupelės entuziastų dėka.
„Mūsų bendruomenėje tėra keletas žmonių, kurie iš tikrųjų prisideda rengiant Kirvakalnio festivalį. Beveik visi jie – kaimo ūkininkai kaip ir aš. Jokios paramos iš kultūros darbuotojų net ir nesulaukiame. Darome kaip išmanome”, – LŽ sakė Varnupių kaimo bendruomenės pirmininkas Saulius Stanynas.
Jis minėjo, kad didžiausia parama, kokios jie sulaukia – pagalba lėšomis. Labai stinga patarimų rengiant įvairius projektus. „Gerai, kad randame, kas padeda, bet jei tokių žmonių neatsirastų, kažin ar vieni sugebėtume surengti tokį festivalį”, – pasakojo kaimo bendruomenės pirmininkas.
Palikti likimo valiai
„Iš tiesų Lietuvoje kaimų bendruomenės yra paliktos vos ne likimo valiai. Nėra teisinės bazės, apibrėžiančios bendruomenės funkcijas. Apie tai nekalbama nei savivaldos, nei kituose įstatymuose. Viskas kas yra – iškovota pačių bendruomenių. Tai didžiausia mūsų bėda”, – prisipažino ir Kazlų Rūdos savivaldybės Kaimo bendruomenių asociacijos pirmininkė Reda Kneizevičienė.
Anot jos, gerai, jei bendruomenei imasi vadovauti veiklesnis ir valdininkams žinomas žmogus. Tuomet bendruomenės pripažinimo kelias – neilgas, o jei vadovauja iki tol valdininkams akyse nesirodęs žmogus, pripažinimą jam tenka išsikovoti. „Visos institucijos turėtų suprasti, kad kaimo bendruomenės yra jų partnerės ir privalu su jomis skaitytis. Kai tas pripažinimas bus savaime suprantamas ir dėl jo nebus diskutuojama, tuomet bendravimas su valdžios atstovais bus kitoks. Dabar viskas priklauso nuo valdininkų supratingumo ir geranoriškumo”, – aiškino R.Kneizevičienė.
Pasak jos, bendruomenės lauktų iš savivaldybių institucinės paramos rengiant projektus, prižiūrint jų įgyvendinimą. „Kaimo bendruomenių veikla būtų kur kas efektyvesnė bei žmonėms labiau juntama, jei bendruomenės galėtų samdyti administratorių, buhalterį. Dabar viskas užkraunama ant bendruomenės pirmininko galvos. Net ir buhalterinė kaimo bendruomenės lėšų apskaita beveik tokia pati kaip kokios nors uždarosios akcinės bendrovės, bet pastarojoje ją tvarko vienas ar keli buhalteriai, o kaimo bendruomenėje jų samdyti nėra už ką. Pirmininkas ir buhalterinius popierius tvarko, ir kitais darbais užsiima. Bet tik iki tam tikro laiko – kol pavargsta. Būtent dėl to dalis pirmininkų atsisako šių pareigų, o juos pakeisti dažnai nėra kam”, – kalbėjo R.Kneizevičienė.