Vyriausybės ir žydų delegacijos derybos dėl grąžintino bendruomeninio turto vis dar nesibaigia. Tačiau esminių poslinkių ne vienus metus trunkančiame procese esama – žydai rimtai susidomėję siūlymu vietoj pastatų gauti piniginę kompensaciją.
Vyriausybė žadėjo jau balandį Seimui teikti Religinių bendrijų teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo projektą. Tačiau aiškėja, kad jis parlamento nepasieks artimiausiu metu. Teisingumo ministerija jau parengtą dokumentą padėjo į stalčių, nes laukia, kada Vyriausybės ir žydų derybininkai pagaliau susitars dėl galutinių restitucijos sąlygų.
Tačiau žydai susidomėjo Vyriausybės derybininkų siūlymu už kadaise nusavintą bendruomeninį turtą išmokėti piniginę kompensaciją. Kiek šis turtas tuomet buvo vertas, skaičiuoja Registrų centras. Lietuvos žydai baiminasi, kad esą lėtai sprendžiami restitucijos klausimai pareikalaus dar keliolikos metų.
Tekstas jau surašytas
Įstatymo, pagal kurį būtų pradėtas žydų bendruomeninio turto grąžinimas, projektas jau parengtas. Tačiau jis guli Teisingumo ministerijos valdininkų stalčiuose. „Buvo susitarta, kad suderinto projekto Vyriausybei neteiksime tol, kol galutinai nebus apsispręsta dėl turto grąžinimo būdo”, – LŽ sakė Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas.
Ministerijos parengtame projekte numatyta, kad žydams, kaip ir kitoms religinėms bendruomenėms, bus grąžinamas prarastas turtas. „Jei turtas negali būti grąžinamas, tuomet išmokama piniginė kompensacija”, – pabrėžė P.Koverovas.
Minimas įstatymo projektas jau antrasis. Pirmąjį variantą Vyriausybė grąžino tobulinti tikėdamasi, kad per tą laiką su žydais pavyks susitarti dėl piniginės kompensacijos. „Vienas grąžinimo motyvų buvo galimybė alternatyviai spręsti šią problemą”, – teigė Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius.
Ankstesnis projektas neįtiko ir žydams. Jiems užkliuvo tai, kad projekte buvo įrašytas žodis „judėjai”, o ne „žydai”. Derybininkų netenkino ir kai kurios turto grąžinimo procedūros bei terminai. „Sutarėme visus šiuos dalykus suderinti su žydų bendruomenės advokatais. Tai ir padarėme, tad dabar tekstas yra galutinai parengtas”, – tikino P.Koverovas.
Šiuo metu svarstoma galimybė, kad vietoj prarasto žydų bendruomenės nekilnojamojo turto jiems būtų išmokėta piniginė kompensacija. Jei derybininkai susitars, Teisingumo ministerija imsis keisti įstatymo nuostatas.
Gali ir nebesulaukti
Vyriausybė ir žydų atstovai dėl minėtos restitucijos derasi jau ketverius metus. Šiuo metu pokalbiai iš esmės nevyksta, nes Registrų centras skaičiuoja, kiek žydų bendruomeninis turtas kainavo prieš nusavinimą.
Kai kurie žydai mano, kad derybos ir įstatymo teikimas Seimui yra vilkinami. „Judant tokiais tempais, žmonės, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo sovietų režimo ir iš kurių buvo atimta nuosavybė, turto grąžinimo nebesulauks”, – esą užtrukusiomis derybomis piktinosi viena žydų derybininkių.
Priminsime, kad Vyriausybės derybininkai per visus tuos metus sulaukė trijų grąžintinų objektų sąrašų. Pirmajame buvo įrašyta apie 1600 pastatų, antrajame – kiek mažiau, o paskutiniame liko kiek daugiau nei 400 objektų. Tačiau Vyriausybės derybininkai ir šį sąrašą gerokai patrumpino. Dabar jame – daugiau kaip šimtas pastatų.
Didžiąją dalį žydų norėto susigrąžinti turto iš sąrašo išbraukė Archyvų departamento specialistai. Jie nustatė, kad tik 138 objektai prieš Antrąjį pasaulinį karą priklausė žydų religinei bendruomenei. Dar kelios dešimtys objektų pripažinti ginčytinais.
Daugiausia buvusiu žydų religinės bendruomenės turtu pripažintų pastatų yra Vilniuje ir Kaune. Nemažai jų ir provincijoje.
Žydų derybininkai dėl labai patrumpinto sąrašo priekaištų esą nereiškė. „Jie reagavo labai normaliai. Į sąrašą traukė tuos pastatus, kuriuos manė buvus jų nuosavybe, bet apgauti nieko nenorėjo, nes žinojo, kad viskas bus tikrinama”, – aiškino premjero konsultantas ir vienas derybininkų Vilius Kavaliauskas.
Sumos neatskleidžia
Vyriausybė ir žydų bendruomenė susitarė, kad abiem šalims priimtinesnis piniginės kompensacijos variantas. „Bendrai sumąstėme, kad tai būtų pragmatiškesnis sprendimas, paprastesnis tiek valstybei, tiek žydų bendruomenei”, – LŽ sakė V.Kavaliauskas.
Registrų centras apskaičiavo, kad žydų bendruomenei priklausę pastatai verti maždaug 174 mln. litų. Šiandieninė pastatų rinkos kaina kaip kompensacija žydams nebus siūloma. Pasak V.Kavaliausko, objektų vertė nuo jų nusavinimo gerokai išaugo. „Nemaža šių pastatų vertės dalis dabar sukurta. Iš tų pastatų padaryti viešbučiai, restoranai, į juos investuota nemažai pinigų”, – įsitikinęs derybininkas. Gavusi Registrų centro skaičiavimus Vyriausybė spręs, kokio dydžio kompensaciją siūlyti žydų bendruomenei.
Žydai pritaria piniginės kompensacijos idėjai, tačiau jiems svarbu, kokio dydžio sumą pasiūlys Lietuvos valdžia. „Sutiktumėme su kompensacija, bet ne su menka suma, – tvirtino Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkas Simonas Alperavičius. – Nenorime nuskriausti valstybės, bet norime, kad žydai nepriklausytų nuo aukų. Visi mano, kad žydai turtingi, tačiau mūsų finansinė padėtis labai sunki”. Pasak LŽB pirmininko, Vilniuje gyvena daugiau nei tūkstantis socialiai remtinų jo tautiečių.
Sukiršino bendruomenę
S.Alperavičius tikino, kad iš valstybės gauti pinigai būtų skirti sinagogoms atstatyti, žydų kultūrai plėtoti. „Pinigai bus skirti Lietuvos labui, nenueis kam nors į kišenę”, – pabrėžė LŽB pirmininkas.
Tačiau minima piniginė kompensacija pirmiausia atsidurtų Lietuvos žydų paveldo fonde. Jo steigėjai yra LŽB, Lietuvos žydų religinė bendruomenė ir Pasaulinė restitucijos organizacija.
Manoma, kad pinigai atitektų ne tik Lietuvos žydams. Dalies lėšų norėtų ir Pasaulinė žydų organizacija. Toks dar neišmokėtų pinigų dalijimas jau spėjo sukiršinti Lietuvos žydus.
Kai kurie jų prieštarauja pinigų dalyboms nuogąstaudami, kad tarptautinės organizacijos gali išleisti pinigus ne dvasiškiems reikalams, o kitoms reikmėms. Pats S.Alperavičius įsitikinęs, kad dalis pinigų turi būti skirta nuosavybę mūsų šalyje kūrusiems litvakams.
Lietuvos valdžia norėtų, kad kompensacija liktų mūsų šalyje. „Būtumėme suinteresuoti, kad šie pinigai liktų Lietuvoje ir būtų panaudoti žydų socialinei bei kultūrinei veiklai”, – sakė V.Kavaliauskas.
Tektų rūpintis išlaikymu
Jei žydai nesutiks su kompensacijos dydžiu ir norės susigrąžinti prarastus pastatus, Vyriausybei gali tekti net tik atiduoti pastatus, bet ir pasirūpinti kai kurių jų išlaikymu.
Valdžia jau dabar žydams galėtų grąžinti apie šimtą daugiausia provincijoje esančių ir valstybei priklausančių pastatų. Už privatiems asmenims priklausančius pastatus žydams būtų mokamos kompensacijos.
Pažymėtina, kad ne visuose miesteliuose, kuriuose yra grąžintinų pastatų, išliko žydų bendruomenės. Tad žydai tokiems atgautiems pastatams išlaikyti prašytų Vyriausybės paramos. „Žydai iš karto pasakė, kad prašys finansinės pagalbos tiems pastatams išlaikyti ar apsaugoti”, – tikino V.Kavaliauskas.