Amerikos lietuvius pasiekusi žinia, kad Romos popiežius pasidomės Aušros Vartų bažnyčios Niujorke likimu, juos džiugino neilgai – jau kitą dieną šventovė buvo išniekinta
Niujorko lietuvių bendruomenė jau trejus metus kovoja dėl Aušros Vartų bažnyčios, į kurią spręsdamas finansines problemas kėsinasi Niujorko arkivyskupas Edwardas Eganas. Praėjusį šeštadienį popiežiaus Benedikto XVI duotas pažadas prezidentui Valdui Adamkui pažadino parapijiečių ir visų neabejingųjų bažnyčios likimui viltis, kad ją pavyks išsaugoti. Tačiau jau kitą rytą pergalės nuotaikas aptemdė begalinis nusivylimas ir ašaros.
Vaizdas sukrėtė
Dar šeštadienį per privačią audienciją Vatikane popiežius Benediktas XVI pažadėjo Lietuvos vadovui V.Adamkui aptarti Aušros Vartų bažnyčios Niujorke uždarymo klausimą su Niujorko arkivyskupija.
Tikinčiuosius ir visą JAV lietuvių bendruomenę ši žinia pasiekė sekmadienį.
Tą pačią dieną jiems buvo leista įžengti į bažnyčią – pirmą kartą po vasario 26-osios, kai šventovė buvo užrakinta pakeitus spynas. Tačiau po ilgo laiko bažnyčioje apsilankę parapijiečiai buvo sukrėsti pamatyto vaizdo. Neįkainojami puošybos elementai buvo supakuoti tarsi rengiantis juos sandėliuoti, suolų nelikę, meno kūriniai nuplėšti nuo sienų. „Mūsų džiaugsmas netruko virsti ašaromis, kai radome bažnyčią tuščią ir perdažytą”, – sakė Niujorko lietuvių bendruomenės prezidentė ir Aušros Vartų bažnyčios gelbėjimo komiteto pirmininkė Ramutė Žukaitė.
Priminė sovietų veiksmus
„Bažnyčios vidus priminė kraterį. Nuo sienų buvo nuplėšti visi šventųjų paveikslai, o vietoj dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno unikalių vitražų bolavo didžiuliai tušti rėmai. Viršutinėje altoriaus kupolo dalyje akis rėžė ką tik išdažytas mėlynas plotas, pro kurį buvo galima įžiūrėti Kristaus žengimo į dangų sceną. Visi baldai ir suolai buvo išvežti.
Vestibiulio pasieniuose stovėjo polietileno plėvele apvyniotos šventųjų statulos, Šv.Marijai inventorizacijos numeris buvo užklijuotas tiesiai ant burnos”, – pasibaisėjimo neslėpė sekmadienio rytą šventovėje apsilankęs parapijietis Mindaugas Blaudžiūnas.
R.Žukaitė pabrėžė, kad tai, kas įvyko, labai primena bažnyčių naikinimą sovietų okupacijos laikais. „Bažnyčiai renovuoti būtų pakakę mažiau nei 100 tūkst. JAV dolerių, kuriuos būtume gavę iš draudimo bendrovės. Žinoma, tikime, kad popiežius Benediktas XVI padės. Tačiau nuo ko pradėti darbus, kai bažnyčia šitaip išniekinta?” – retoriškai klausė ji.
Suskubo veikti
Kai parapijiečiai sukrėsti vaikščiojo po suniokotą bažnyčią, oficialus prezidento tinklalapis skelbė tokias žinias apie Vatikane įvykusią audienciją: prezidentas Valdas Adamkus taip pat kalbėjosi apie sprendimą uždaryti Romos katalikų Aušros Vartų bažnyčią Niujorke. Sprendimas, kuris labai nuliūdino Lietuvą, sukėlė didžiulę tikinčiųjų pasipiktinimo bangą. V.Adamkus per audienciją pabrėžė, kad beveik prieš šimtmetį iš privačių lietuvių lėšų ir fondų statyta Aušros Vartų bažnyčia buvo ne vien pamaldų, apeigų, meilės ir tikėjimo Dievą išraiškos vieta. Per tuos metus ši šventovė tapo lietuvių kultūros ir tautinės tapatybės puoselėjimo centru.
Tačiau dabar akivaizdu, kad galimam vizitui į JAV besiruošiančio popiežiaus asmeninė iniciatyva gali žlugti tik dėl skubotų Niujorko arkivyskupo E.Egano veiksmų.
Kanonų teisė leidžia ginčyti arkivyskupo sprendimus, šia galimybe suskubo pasinaudoti Aušros Vartų bažnyčios bendruomenės nariai. Tačiau šis procesas gali peraugti į ilgametį santykių aiškinimąsi. Parapijiečius ypač sukrėtė tai, kad griauti bažnyčią arkivyskupas pradėjo net nesulaukęs Vatikano reakcijos.
Vyskupas melavo
E.Egano skuba labai įskaudino parapijiečius. Kovo 6-ąją bažnyčia oficialiai nustojo veikusi. Bendruomenės nariai per 10 dienų pateikė apeliaciją Niujorko arkivyskupijai. Po Vatikano II susirinkimo arkivyskupijos savo nuožiūra tvarko joms priklausančių bažnyčių reikalus.
E.Eganas neatsakė į parapijiečių pateiktą prašymą, teigė, kad jo tiesiog negavo. „Tai netiesa, nes mūsų apeliacija buvo išspausdinta laikraštyje „New York Post”, – sakė R.Žukaitė. – Tada Aušros Vartų bažnyčios gelbėjimo komitetas balandžio 4 dieną kreipėsi į Vyskupų kongregaciją Vatikane. Greito atsakymo nesitikėjome, nes Vatikane savo eilės laukia šimtai tokių skundų, bylų, apeliacijų iš viso pasaulio.”
Sužinoję, jog pas popiežių vyksta Lietuvos prezidentas, bendruomenės nariai laišku kreipėsi į V.Adamkų, kad Benediktas XVI užtartų lietuvius dėl bažnyčios Niujorke.
Dirbtinės kliūtys
Beveik prieš 20 metų dabartinis Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Aušros Vartų bažnyčios klebonu paskyrė lietuviškai prastai kalbantį Eugene’ą Sawickį, kuris per ilgus tarnystės metus taip ir neišmoko kalbos.
Vis mažiau lietuvių ėmė lankytis šventovėje, užtat angliškai mišias laikančio kunigo ateidavo pasiklausyti anglakalbiai niujorkiečiai. „Tai dar nebuvo blogiausias dalykas. Bažnyčia gyvavo, – pasakojo R.Žukaitė. – Bažnyčios reikalai pašlijo, kai naujuoju Niujorko arkivyskupu buvo išrinktas kardinolas E.Eganas. Lietuvių bendruomenės nariai įtaria, kad naujam vadovui teko imtis arkivyskupijos finansinių reikalų.”
Per tą laiką įlinko neprižiūrimų ir specialiai be šeimininko paliktų maldos namų stogas, pradėjo trupėti lubų tinkas. Esą sąmoningai siekiant, kad parapijiečiams rastųsi kliūčių atlikti apeigas, visas bažnyčios vidus buvo paremtas pastoliais.
Vėliau motyvuodami tuo, kad tokiomis sąlygomis priimti lankytojus pavojinga, bažnyčios vadovai nusprendė pamaldas perkelti į bažnyčios rūsį. Dėl to taip pat sumažėjo lankytojų. Niekas bažnyčioje nerengė tuoktuvių, šermenų, laidotuvių ceremonijų.
Pernai vasarą buvo nuspręsta bažnyčią uždaryti. E.Eganas ėmė teisintis, kad tai lėmė susiklosčiusi situacija, kai pamaldos lietuvių kalba jau seniai čia nevyko. Be to, lietuviai esą surinkdavo mažai aukų.