Karklę, anot vietos gyventojų, Pajūrio regioninio parko direkcija pavertė „baubu”.
Čia reikia bijoti kiekvienam, kuris nors šiek tiek kruta – bando statyti ar puošti aplinką. Tačiau apsileidėliai ar nelegalių statybų savininkai Karklėje rado užuovėją.
Būtų nuodėmė sakyti, kad Karklė niekam nerūpi.
Karklės miškus prižiūri Kretingos urėdija, už teritorijos valymą atsakingas Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnas, o aplinką saugo Pajūrio regioninio parko direkcija.
Auklių – nors vežimu vežk, tačiau Karklė marga kaip genys.
Čia galima pamatyti sąvartynais paverstų sodybų, visuomeninių pastatų.
Parko vadovai, liejantys pretenzijas dėl statybų vieniems, kažkodėl nuolaidžiauja kitiems.
Gyvenvietėje stovi raudonomis čerpėmis, skarda arba nendrėmis dengti nauji namai, nors senoji Karklė – etnokultūrinis draustinis.
Pajūrio regioninio parko direktoriui Dariui Niciui neatrodo keista ir tai, kad Karklėje kai kuriuos namus leista dailinti dolomitu, kuris visiškai nebūdingas šiam regionui.
„Dolomitas – akmuo, o parke leidžiama apdaila iš natūralių medžiagų”, – teigė D.Nicius.
Karklė stebina ne tik visiškai tarpusavyje nederančiais statiniais, bet ir tvoromis. Sklypai apraizgyti išgriuvusiomis metalinio tinklo, sukaltomis iš neobliuotų lentų arba ypač brangiomis metalinių strypų su mūro kolonomis tvoromis.
Užėmė neteisėtai
Karklėje pristatyta begalė užkardų ir draudžiamųjų ženklų, tačiau jie – nelegalūs.
Šioje vietovėje nelegalūs ne tik kelio ženklai.
Pajūrio regioniniam parkui sunkiai sekasi apsaugoti nuo nelegalių statinių valdiškas teritorijas.
Direkcija bylinėjasi su Karklės kavinės „Žiogelis” savininkais. Parkui priklausančioje žemėje, anot direktoriaus D.Niciaus, pastatyta 15 nelegalių statinių. Didžiausias jų – kavinė, o šalia – laikini nameliai poilsiautojams.
„Tokio kempingo negali būti”, – tvirtino direktorius.
Pasak parko vadovo, Karklėje trūksta kempingų. Tačiau jiems įrengti trūksta valdiškos žemės. Dėl tos pačios priežasties parke nėra kur statyti mašinų.
„Privatininkai nenori rengti kempingų ir automobilių stovėjimo aikštelių. Jiems tai – nepelninga. Geriau turint žemės statyti pastatus ir juos pardavinėti”, – sakė direktorius.
Anot jo, parko direkcija yra numačiusi aikštelę automobiliams prie Olando Kepurės, miške.
„Dėl kito sklypo mašinų aikštelei ties buvusiu pasieniečių stebėjimo punktu kilo ginčai. Vienas iš vietos gyventojų čia nori iš Šilutės persikelti žemę, todėl negalima suderinti detaliojo plano”, – sakė parko direktorius.
Beje, pasieniečiai irgi davė darbo teismams dėl buvusio stebėjimo punkto. Sklypą yra neteisėtai užėmęs Karklės žvejys. Čia jis laiko žūklės priemones, kieme yra valoma sugauta žuvis.
Užstoja vartus
Kol direkcija bylinėjasi, vietą automobiliams statyti susiranda patys poilsiautojai.
Karklės gyventojas Jonas sakė, kad vasarą be policijos negali įvažiuoti į savo kiemą.
„Kai paprašai patraukti nuo vartų mašiną, tai pasiunčia „ant trijų raidžių”. Pasikviesti policiją sunku – iš Gargždų reikia važiuoti 40 kilometrų. Jie amžinai neturi benzino”, – pasakojo vyras.
Bet ir atvažiavę, anot jo, pareigūnai tvarkos nepadaro.
„Jie negali blokuoti automobilių ratų. Juk policininkai nelauks iki išnaktų, kol vairuotojas parkiūtins iš pliažo. Mašinų savininkai pasižiūri, kad ratai blokuoti, ir lyg niekur nieko grįžta prie jūros”, – numojo ranka Jonas.
Anot jo, Karklėje dar blogiau už poilsiautojų automobilius yra šiukšlės. Dažną vasaros dieną visos pakelės jūros link nusėtos alkoholio ir vaisvandenių buteliais.
Karklę valo mokiniai
Pajūrio regioninio parko teritorijai nuo Girulių iki Nemirsetos valyti Kretingalės seniūnijoje yra tik vienas žmogus.
„Sezono metu šiukšlės iš Karklės išvežamos vieną kartą per savaitę. Jei oras blogas, vieną kartą per dvi savaites”, – teigė Kretingalės seniūnas Vytautas Gūžas.
O realiai Karklę iškuopia moksleiviai. Tuo įsitikino „Klaipėdos” žurnalistai, atvykę praėjusį penktadienį į regioninį parką. Tądien Kretingalės pagrindinės mokyklos mokiniai valė pajūrį, kapines.
Anot Kretingalės seniūno, pastaraisiais metais regioniniame parke žymiai švariau. „Esame kuopę šiukšles, kurios mėtėsi 20 metų”, – tvirtino jis.
Kapinės išnyks
Pajūrio regioniniam parkui neįkandamos ne tik nelegalios statybos, tvoros, automobilių aikštelės, šiukšlės, bet ir paveldo problemos.
Jau keletą metų rūpesčių kelia irstančios Karklės kapinaitės, kurių skardis po kiekvienos didesnės audros smenga.
„Kapinaitės per laiką išnyks. Jos yra ant moreninio gūbrio, iš žemės trykšta šaltiniai. Aplinkos ministerija yra už natūralius procesus gamtoje. Negi betonuosime kopą ar molą statysime, kad būtų išgelbėtos kapinės?”, – svarstė D.Nicius.