Užvaldyti smagumo rinkti įvairius daiktus, žmonės šiam pomėgiui skiria kiekvieną laisvą minutę.
Kolekcininkai buriasi į bendruomenes, dalijasi patirtimi ir vardija dešimtis priežasčių, kodėl įdomu rinkti pašto ženklus, paveikslus, alaus kamštelius, neįprastos formos akmenis, pypkes, senus atvirutkus ir dar daugybę kitų daiktų.
Klaipėdiečiai kolekcininkai kiekvieną trečiadienį susitinka Klaipėdos Jaunimo centre.
Renka net spygliuotą vielą
Aistrai kolekcionuoti pasiduoda ir žinomi klaipėdiečiai. Įspūdinga alkoholinių gėrimų mažuose buteliukuose kolekcija gali pasigirti kompanijos „Bega” vadovas Aloyzas Kuzmarskis, pašto ženklų kolekciją nuo vaikystės kaupia regioninės televizijos „Balticum” administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius, 7 milijonų litų vertės tapybos darbų kolekciją yra sukaupęs bendrovės „Kelprojektas” Klaipėdos skyriaus vadovas Edmundas Kolakauskas.
Pasaulyje žmonės turi pačių keisčiausių kolekcijų. Keistuoliai kolekcionuoja blogą poeziją, spygliuotą vielą, anekdotus, vaškinio popieriaus maišelius iš sausų pusryčių maišelių, kokteilio lazdeles, virveles, kilimėlius kompiuterio pelėms, telefonų knygas, teksto redagavimo programų šriftus, garsių žmonių drabužius. Yra net tokių, kurie kolekcionuoja kolekcionuoti mokančias knygas.
Įkūrė muziejus
Psichologai aiškina, kad norą kolekcionuoti lemia daugybė motyvų. Kai kurie žmonės kolekcionuodami investuoja, kiti kolekcionuoja siekdami pasitenkinimo – rinkimas teikia malonumą. Kai kurie kolekcionuoja, kad pagyvintų savo visuomeninį gyvenimą – lankosi mainų susitikimuose, keičiasi informacija, bendrauja su panašiai mąstančiais žmonėmis.
Kolekcionavimas gali tapti savirealizacijos būdu ar Galimybė išsiskirti iš minios. Kitos kolekcininko motyvacijos yra psichologinis saugumas, vidinės tuštumos užpildymas renkamais daiktais. Žmonėms pasitenkinimą teikia eksperimentavimas dėliojant, perdėliojant ir klasifikuojant kolekcijos eksponatus.
Aštuonioliktame amžiuje kolekcininkai buvo aristokratai, kilmingi turtuoliai, keliavę po pasaulį ir rinkę fosilijas, kriaukleles, zoologinius pavyzdžius, meno kūrinius ir knygas. Surinkti daiktai vėliau buvo saugomi specialiose patalpose – „retenybių spintose”. Iš dalies tokios „spintos” buvo kolekcininko valdžios ir turtų ženklas.
Būtent tokie kolekcininkai įkūrė pirmuosius muziejus Europoje.
Rinkti įdomu
Vienos gausiausių jūrinės tematikos pašto ženklų kolekcijos savininkas klaipėdietis Feliksas Rimkevičius dienraščiui „Klaipėda” sakė, kad jam kolekcionavimas yra tapęs gyvenimo būdu.
Buvęs locmanas jūrinės tematikos pašto ženklus, ženkliukus, kriaukles ir kitokius su jūra susijusius daiktus kolekcionuoja daugiau nei 40 metų.
F.Rimkevičius yra sukaupęs arti aštuonių tūkstančių jūrinės tematikos pašto ženklų, 900 pašto vokų Arkties ir Antarkties tematika, turi kelis šimtus vokų su didelių laivų, pirmą kartą atplaukusių į Klaipėdos uostą, kapitonų parašais ir antspaudais, 1200 jūrinės tematikos ženkliukų. Tai įvairių mokyklų baigimo ženkliukai, apdovanojimai, skirti jubiliejams atminti.
Perka ir parduoda
Internete – tūkstančiai Lietuvos kolekcininkų skelbimų, kuriuose šie skelbiasi galintys parduoti, pirkti ar keistis įvairiausiais eksponatais.
Galima įsigyti ir pradėti rinkti įvairiausius daiktus – dekoratyvines lėkštes su Lietuvos miestų herbais, alaus bokalų padėkliukus, krepšinio korteles, loterijos bilietus, metro ir taksofono žetonus, įvairių festivalių ir renginių afišas bei programas, lipdukus, lėles, gėrimų etiketes, žemėlapius, drugelius, senovišką odontologo įrankių rinkinį, kalendoriukus, alaus kamštelius, popierėlius nuo gumos ir saldainių, plokšteles, garbės raštus, pašto ženklus, sporto atributiką, augalus, monetas, banknotus, ordinus, medalius, ženkliukus, senas atvirukus, meno dirbinius, senus fotografijas, meno kūrinius, antikvarines knygas.