Už pusę ant pieštuko galiuko esančio trintuko mažesnė smegenų ląstelių sankaupa nusprendžia, kada laikas keltis, kada justi alkį ir kada laikas gulti. Dėl tų pačių ląstelių veiklos per kelias laiko juostas perskridę žmonės iš dalies netenka orientacijos ir budrumo.
Žmogaus biologinis laikrodis, kuris yra sudarytas iš maždaug 20 tūkst. laiką nusakančių ląstelių, nuo pat jo atradimo prieš 30 metų yra mokslininkams mįslė. Tačiau neseniai Kalgario universiteto (Kanada) psichologijos fakulteto mokslų daktaras neurologas M. Antle’as akivaizdžiai įrodė, kad 20 tūkst. ląstelių yra sukūrę sudėtingą ląstelių grupių tinklą, kur kiekviena grupė turi savo fun kciją. Tai yra ankstesniam požiūriui, kad visos laikrodžio ląstelės atlieka tą pačią funkciją, priešingas teiginys.
Tam, kad visiškai prisitaikytų prie kiekviena valanda pasikeitusios laiko juostos, žmogus turi praleisti po parą. Slenkančiu grafiku dirbantys nuolat vargsta bandydami prisitaikyti prie besikeičiančio darbo laiko, todėl jie patiria sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, nustatyta, kad naktinėse pamainose ar slenkančiu grafiku dirbančioms ligoninių seselėms būdinga didesnė krūties vėžio išsivystymo tikimybė nei tik dienomis dirbančioms kolegėms. M.Antle‘as nori toliau eksperimentuoti su metodu, kurio tikslas – biologinio laikrodžio perkrovimas keičiant serotonino lygį kraujyje. Mokslininko teigimu, žmogaus biologinį laikrodį aštuonias valandas į priekį galima būtų pasukti paprasčiausia tablete ir šviesos terapija.
Pagal www.eurekalert.org