Siekiantiems renovuoti būstus – daugiau galimybių

Gyvendami prieš kelis dešimtmečius statytuose daugiabučiuose, neišvengiamai susimąstome – ar ilgai tarnaus seni vamzdynai, šildymo sistemos, lopais nusėti stogai ir sutrūkusios sienos.

Neseniai vykusiame seminare „Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija“ Klaipėdos daugiabučių namų savininkų bendrijų atstovai buvo supažindinti su naujausia informacija apie galimybes renovuoti būstus, valstybės, savivaldybės teikiama parama, bankų kreditavimo sistema, kitų miestų patirtimi šioje srityje.

100 litų per mėnesį – neskaudu

Pasak vieno iš seminaro organizatorių, UAB „Etna“ technikos direktoriaus Ričardo Grigaliūno, kad gyventojai pradėtų ne tik domėtis būstų renovacija, bet ir pasiryžtų tai daryti, svarbu jiems detaliai išaiškinti, kuo renovacija naudinga ir nuo ko reikia pradėti tai daryti.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji šalyje ėmėsi iniciatyvos sudaryti gyventojams sąlygas daugiabučiams atnaujinti. 2004 m. patvirtinta programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. Pasak šio projekto vadovo Kęstučio Nėniaus, iki 2020 metų planuojama sutvarkyti namus, statytus tarybiniais metais. Vilniečiai siekia ne tik atnaujinti pastatus, bet ir sutvarkyti mikrorajonų aplinką, įrengti kiemus. Šiuos darbus finansuoja Vilniaus savivaldybė, taip skatindama gyventojus atnaujinti savo būstus.

Atlikus sociologinius tyrimus paaiškėjo, kad apie 70 proc. vilniečių pritaria renovacijai ir linkę dalyvauti šioje programoje. Jiems 100 litų per mėnesį atiduoti šiam tikslui nebūtų skaudu. Bendrijoms, dalyvaujančioms būsto atnaujinimo programoje, Vilniaus miesto savivaldybė finansuoja išlaidas energetiniams auditams, investicijų projektams, techniniams dokumentams rengti, apmoka dalį investicijų daugiabučiam namui modernizuoti.

Projektams, kuriuose numatyta įrengti naują namo šlaitinį stogą arba atnaujinti namo išorės sienas jas apšiltinant, arba įstiklinant balkonus pagal suderintą projektą, apmokama 15 proc. numatytų modernizavimo darbų vertės, kitiems projektams – 10 proc. Bendrijoms, nusprendusioms dalyvauti minėtoje programoje taip pat teikiama ir valstybės parama.

Gelbės tipiniai projektai

Uostamiestyje reikia renovuoti apie 80 proc. visų daugiabučių. Klaipėdoje valstybės ir savivaldybės paramą gauti taip pat įmanoma, tačiau kur kas sunkiau nei sostinėje. Vilniečiai yra pasirinkę programinio renovacijos finansavimo modelį, o Klaipėdoje būsto atnaujinimas finansuojamas iš Daugiabučių namų rėmimo fondo. Taip pat yra galimybė gauti finansavimą iš „Daugiabučių namų modernizavimo skatinimo“ programos lėšų.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ir energetikos skyriaus vedėjo Algirdo Gaižučio, klaipėdiečiams taip pat padengiamos energetinio audito, investicinių projektų išlaidos, tačiau jos neišskiriamos, o įskaičiuojamos į bendrą rėmimo sąmatą. Kadangi kasmet norinčių renovuoti būstus skaičius didėja, ateityje ketinama ieškoti lankstesnių finansavimo modelių ir skirti daugiau lėšų fondui.

Pernai vietoje numatytų 260 tūkst. litų renovacijai skirta 660 tūkst. litų. Juos pasidalijo 9 bendrijos. Šiemet savivaldybės paramos fondas kuklesnis – 0,5 mln. litų, nors paraiškų gauta už beveik 2 mln. litų. Fondo lėšos pirmiausia skiriamos avarinės būklės pastatams, taip pat bendrijoms, kuriose didesnioji dalis gyventojų yra bedarbiai, pensininkai bei socialinės pašalpos gavėjai.

Klaipėdos valdžia siekia pritraukti ir Europos Sąjungos fondų lėšas. Savivaldybė kartu su VšĮ Būsto agentūra dalyvauja tarptautiniame projekte BEEN ir iki šių metų pabaigos planuoja tipiniams namams paruošti techninius projektus. Jų dėka renovuoti namus siekiantiems gyventojams nebereikės gaišti laiko ir leisti pinigų rengiant techninius projektus.

Klaipėdiečiai – pirmoje vietoje

Būsto agentūros direktorius Valius Serbenta klaipėdiečius gyrė už aktyvumą. Jie Lietuvoje pirmauja pagal renovacijoms skirtų investicijų dydį. Uostamiesčio gyventojai į vieną daugiabutį vidutiniškai investuoja 550 tūkst. litų.

Pasak V. Serbentos, pirmas žingsnis, kurį turėtų padaryti būstų savininkai – tai sukurti bendriją. Paskui atlikti namo techninės būklės tyrimą (auditą) ir parengti investicijų projektą. 2004 m. patvirtinta nauja Daugiabučių namų modernizavimo programa gerokai tobulesnė ir suteikia daugiau galimybių gyventojams, siekiantiems renovuoti savo būstus. Anksčiau gaudavo paramą tik bendrijos, dabar – ir jungtinės veiklos sutartis turintys asmenys. Didesnės valstybės paramos gali sulaukti mažas pajamas gaunantys asmenys. Valstybės paramos dydis priklauso nuo įgyvendintų energetinio efektyvumo priemonių apimties.

V. Serbentos teigimu, renovavus daugiabutį Plungėje, jo gyventojams energijos sąnaudos sumažėjo 3 kartus. Per mėnesį Būsto agentūra gauna maždaug 15 naujų investicinių projektų. Daugiabučių namų modernizavimo programa numatyta vykdyti iki 2020 metų. Atnaujinus didžiąją dalį senų daugiabučių (jų Lietuvoje yra apie 20 tūkst.), ketinama sutaupyti ne mažiau kaip 30 proc. energijos.

Renovuoti namai prilysta naujiems

Anot AB „Klaipėdos energija“ Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio, kiekvieną mėnesį bendrovės specialistai, atsižvelgdami į namo techninę būklę, oro temperatūrų kaitą atlieka išsamius šilumos suvartojimo tyrimus. Jie rodo, kad greta esančių senos statybos nerenovuotų, renovuotų ir naujos statybos namų šilumos suvartojimo rodikliai akivaizdžiai skiriasi.

Palyginus trijų mėnesių šilumos suvartojimą esą paaiškėja, kad senos statybos nerenovuoti daugiabučiai suvartojo vidutiniškai 22 kW/kv. m, naujos statybos – 10 kW/kv m, o vienintelis visiškai renovuotas bendrijos „Lelija“ daugiabutis – 7,3 kW/kv. m šilumos energijos.

„Renovuoti namą pigiau, nei statyti naują“, – tvirtina V. Zutkis.

Pasak jo, vasarį, kai buvo šalta, seni namai suvartojo 28 kW/kv. m, naujos statybos – 14 kW/kv. m, o „Lelijos“ namas – 12 kW/kv. m šilumos energijos. Naujos statybos ir renovuoti pastatai šilumos suvartoja panašiai. Juose yra galimybė reguliuoti šilumą pagal poreikį.

„Klaipėdos energijos“ atstovas pastebėjo, kad iš karto visas modernizavimo priemones įgyvendinti sudėtinga, todėl pirmiausiai pataria pradėti nuo šilumos punkto renovacijos. Pasak V. Zutkio, šilumos punkto renovacija atsiperka per 3-5 metus. Toliau galima šiltinti pastatą – sienas, stogą.

„Jei bus kiauri langai, šiluma išgaruos ir naudos nepajusime. Kitas etapas – sutvarkyti vidaus šildymo sistemas, įrengti individualią apskaitą. Klaipėdoje automatizuotus šilumos punktus turi 37 procentai pastatų. Mūsų duomenimis, renovavus pastatus, pradėjus taupyti energiją, šildymo išlaidos sumažėja iki 60 procentų. Taip pat pagerėja gyvenimo sąlygos, pratęsiamas namo gyvavimo laikas“, – teigia V. Zutkis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

3 komentarai į "Siekiantiems renovuoti būstus – daugiau galimybių"

  1. lietuve

    netikėkite tokia faktiškais duomenimis nepatvirtinta reklama ir agitacija
    Pinigai projektams, auditui, ir kitokiam iii-tui- -tai išplovimas į savų sėbrų kišenes vadinamų renovacinių fondų. Kas liko tikram apšiltinimui ir remontui- ogi- špyga taukuota- mokėsime paskolą po 1200lt 20 metųž viso 24000lt bankui ir dar 5 procentus palūkanas 20 metų- tai bus 100 procentų išmokama suma iš mūsų kišenės į mafijos kišenes

  2. Benamis

    Renovacija tik ir apsiriboja seminarais. Šiap jau gyventojas įtraukiamas į banko skolininkų balą.Daugiausia kainuoja projektas. Jei,atgaudami žemę,išgirsite žodžius,kad bus daromas „detalusis projektas“, žinokite,kad teisių į žemę neatgausite. Taip žaidžia valdžia su paprastais piliečiais,ką pats patiriu.

  3. Bendrijos nare

    Musu name padare silumos mazgo renovacija, tai po renovacijos sunaudojame daugiau silumos KWh, o butuose salciau negu iki renovacijos, temperatura svyruoja tarp 13-160, nors istatytos naujos dvigubos durys,sudeti siuolaikiniai nauji mediniai langai. Iki renovacijos bute buvo 20-230. Kam naudinga tokia renovacija?
    Brangiau moketi ir labiau salti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.