Kol valdžios viršūnės niekaip neranda būdų, skatinančių atnaujinti automobilių parką, senienos plūsta į šalį vis didėjančiu srautu
Seime priimtų įstatymo pataisų nuostatos skelbia, kad nuo spalio 1 dienos įmonės, perkančios naujus automobilius, kainuojančius iki 130 tūkst. litų, turės teisę susigrąžinti PVM. Tačiau toks sprendimas priimtas anaiptol ne visuotiniu įstatymų leidėjų pritarimu. Antai Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė kreipėsi į prezidentą Valdą Adamkų ir paprašė nepasirašyti Seimo priimto Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų, kuriomis siūloma leisti juridiniams asmenims, įsigijusiems lengvuosius automobilius, atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM).
Gerokai mažesnis
Kol ilgai aptarinėto įstatymo pataisos pasiekė prezidento darbo stalą, balandį šalyje buvo įregistruotas jau du milijonasis automobilis. Galėtume džiaugtis sparčiai didėjančiu transporto priemonių parku, bet jo kiekis adekvačiai neatspindi gyvenimo kokybės gerėjimo. Antra vertus, Lietuvoje nėra sistemos, skatinančios gyventojus ir įmones išregistruoti automobilius, kuriais nebevažinėjama.
„Regitra” pateikia statistiką iš duomenų bazėse esančių įrašų apie šalyje registruotas, bet seniai nenaudojamas ar iš Lietuvos iškeliavusias transporto priemones. Realiai eisme dalyvaujančių automobilių skaičius gerokai mažesnis – valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” duomenimis, siekia maždaug 1,4 milijono. Tačiau jų „amžiaus” vidurkis – 12-15 metų – neteikia jokio optimizmo.
Nėra dėl ko džiaugtis
Jubiliejiniu tapęs 10 metų „Audi A6”, įvežtas iš Belgijos, kelia anaiptol ne šventines emocijas. Ir graudu, ir simboliška, kad tokio „amžiaus” vienos populiariausių markių automobiliai daugelio mūsų vairuotojų laikomi tinkamiausiais eksploatuoti, net žvelgiant į kelerių metų perspektyvą. Iš viso naudotų lengvųjų automobilių per pirmąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą įvežta ir čia įregistruota 43,4 tūkst., arba 20 proc. daugiau negu atitinkamu 2006-ųjų laikotarpiu, o naujų – tik 3,9 tūkst., arba 27,5 proc. daugiau.
Techniškai nesutvarkyti
Kur kas niūresnė, nei buvo galima spėti, situacija išryškėjo apibendrinus „Transekstos” surengtos nemokamos automobilių techninės būklės patikros rezultatus: net 91 proc. mašinų – techniškai nesutvarkytos.
Kontrolieriai, per savaitę šalies techninės apžiūros (TA) centruose nemokamai patikrinę 4930 transporto priemonių, tik 428, arba 8,7 proc., neturėjo priekaištų. „Akcijos „Saugus ir techniškai sutvarkytas automobilis – gyvybės išsaugojimo kelyje garantas” dienomis į TA centrus atvažiavę automobiliai buvo tikrinami kaip paprastai”, – teigė Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta” viceprezidentas Gintautas Šlėderis.
Pavojingi kitiems
Tačiau senos mašinos, nors ir sėkmingai įveikusios TA „girnas”, gana greitai vėl reikalauja „gydymo”. Tokia yra technikos ekspertų ir automobilių servisų meistrų nuomonė. Mašinos techninė būklė išlieka nepakitusi vidutiniškai tik apie 6 mėnesius, bet tai dar priklauso nuo jos eksploatavimo intensyvumo ir sąlygų. Jei senas automobilis nuolat „neaplopomas” ir naudojamas tol, kol gali riedėti, jis jau po pusmečio kitiems eismo dalyviams pradeda kelti maždaug pusantro karto didesnį pavojų negu techniškai sutvarkytas keturratis. Nenauja transporto priemonė, kuriai reikia atlaikyti santykinai didelę apkrovą, maždaug po dvejų metų eksploatavimo – tiek, kiek leidžiama legaliai važinėti neužsukus į TA centrą, – saugaus eismo ir aplinkosaugos požiūriu tampa kritiška.
Ne iš pirmo karto
„Transekstos” viceprezidentas užsiminė, kad iš pirmo karto TA nepereina 45,5 proc. transporto priemonių. Asociacijos duomenimis, net apie 45 proc. automobilių savininkų, specialiai rengusių juos patikrai TA centruose, būna priversti čia apsilankyti dar bent kartą – kai pašalina aptiktus trūkumus. Dažniausiai fiksuojami matomumo ir signalizacijos (beveik 30 proc.), pakabos ir transmisijos (18 proc.) gedimai, dujų išmetimo sistemos ir stabdymo efektyvumo sutrikimai (po 16 proc.). „Mažų gedimų, kurie būtų nereikšmingi eismo saugumui, nebūna”, – sakė G.Šlėderis.
Parduodama daugiau
Per pusantro dešimtmečio Lietuvoje įsteigta daugiau kaip pusė šimto specializuotų naujų automobilių pardavimo salonų ir atstovybių. Jiems įrengti pagal gamintojų reikalavimus išleista per 500 mln. litų. Latvijoje šios investicijos buvo perpus mažesnės, tačiau naujų mašinų ten parduodama kur kas daugiau, kaip, beje, ir Estijoje.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) duomenimis, pernai šalyje 1000 gyventojų teko 4,2 naujo automobilio, Latvijoje – 11,2, o Estijoje – 19,2. Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje 1000 gyventojų registruota 13 naudotų lengvųjų automobilių ir 1,2 naujo, gretimoje Latvijoje – 8 naudoti ir 3,5 naujo.
Nepagrįsti nuogąstavimai
Latvijoje ir Estijoje galioja tvarka, leidžianti įmonėms susigrąžinti PVM už perkamus automobilius. Tai viena svarbiausių priežasčių, lemiančių atotrūkį nuo kaimynų naujų mašinų rinkoje. Dėl to dažnas lietuvis verslininkas automobilius atnaujina gretimose šalyse, ten pat juos ir registruoja.
Vis dėlto Lietuvoje, nors ir galioja įstatymo straipsnis, draudžiantis susigrąžinti PVM už įmonės reikmėms perkamą transporto priemonę, daugiau kaip 80 proc. naujų automobilių perka juridiniai asmenys. Tai paneigia Seimo priimto PVM įstatymo pataisos kritikų teiginius, esą šis dokumentas padės verslininkams išvengti mokesčių.
Skatina korupciją
Kol Lietuvoje ieškoma būdų, kaip pagyvinti prekybą naujais automobiliais, Vakarų valstybės sėkmingai atsikrato senienų. „Regitros” skaičiavimais, iki šių metų balandžio 1-osios į Lietuvą iš Vokietijos įvežta 32,7 tūkst. naudotų lengvųjų mašinų, o šalyje jų registruota 21 tūkstantis. Antrojoje vietoje – Prancūzija. Iš šios valstybės atgabentų nenaujų lengvųjų automobilių pirmąjį 2007-ųjų ketvirtį (palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu) Lietuvoje registruota 68 proc. daugiau. Trečia yra Italija (9,8 proc.), ketvirta – Belgija (8,8 proc.). Sparčiai didėjantis naudotų automobilių, kelis kartus pranokstančių gamintojų suteiktų garantijų ribas, srautas neigiamai veikia šalies eismo įvykių statistiką. Jos duomenimis, vien dėl techninių priežasčių kasmet nutinka 2-3 proc. avarijų. Be šių negandų, senas automobilių parkas ir kitais aspektais darko šalies „veidą”, taip pat ir moralinį. „Transparency International” Lietuvos skyriaus (TILS) atliktas tyrimas, kurį užsakė „Transeksta”, parodė, kad seni ir blogi automobiliai gali net pastūmėti korupcijos link. Tai skatina automobilio techninė būklė ir didelės jos palaikymo išlaidos.