Svarbiems duomenims – stipri apsauga

Kur yra interneto svetainė? Internete? O kur yra jūsų pinigai, kuriuos matote prisijungę prie elektroninės banko sistemos? Banke? Ne. Ir interneto svetainės, ir mūsų pinigai, kaip ir visa kita informacija, yra tam tikri duomenys, paprastai saugomi specialiuose serveriuose, patalpintuose į itin saugius duomenų centrus.

Jokių pauzių

Mus erzina, kai kokia nors interneto svetainė būna nepasiekiama. Ir mes tikrai prakeiktume tą banką, kuris paskutinę paskolos grąžinimo dieną mums pateiktų užrašą „Nėra informacijos apie jūsų sąskaitos likutį”. Todėl įmonės, savo veikloje intensyviai naudojančios internetą, verčiasi per galvą, kad sumažintų bet kokią tikimybę net ir trumpalaikiam duomenų nepasiekiamumui.

Svarbiausiems elektroniniams duomenims saugoti ir apdoroti naudojami patikimesni už paprastus kompiuterius įrenginiai – tarnybinės stotys, arba serveriai. Paprastai serveriai turi daugiau nei vieną magnetinių diskų įrenginį, kurie yra daug patikimesni už mūsų naudojamus namų kompiuteriuose, bei daugiau nei vieną procesorių. Tai didina serverių našumą, nes šie privalo spėti aptarnauti be galo daug užklausų per sekundę.

Pabandykite paspėlioti, kiek vienu metu Lietuvos gyventojų bando pasitikrinti banko sąskaitą internetu arba kiek norinčiųjų atsiskaityti mokėjimo kortele parduotuvėje? Kiek vartotojų vienu metu bando paskaityti žinias interneto portale, kai netikėtai nukrenta rusų naikintuvas? Patikėkite, jūsų kompiuteris tokio vartotojų srauto neatlaikytų. Tačiau net ir serveriams reikalinga ideali jų laikymo aplinka, kad jie galėtų garantuoti, jog atlaikys tūkstančių vartotojų atakas.

Ir nereikia būti banku, kad rūpėtų duomenys. Šis rūpestis slegia kiekvieną savo klientus ir darbuotojus gerbiančią bendrovę. Kas gi norėtų, kad klientai apsisuktų, nesulaukę žadėtos paslaugos („šiuo metu duomenys nepasiekiami!”), o darbuotojai skaičiuotų varnas dėl pusdienį neveikiančio elektroninio pašto. Paslaugų kainos nesikandžioja – priklausomai nuo įmonės poreikių, ramybę sau galima garantuoti už 2 šimtų litų mėnesinį mokestį.

Idealiems lūkesčiams – idealios sąlygos

Tačiau ne viskas, kas žiba – auksas, ir ne visos patalpos, kuriose ūžia serveriai, yra duomenų centrai. Nustebtumėte sužinoję, kiek duomenų centrais vadinamų patalpų su serveriais yra nevertos šio titulo.

Kam duomenų centrai yra reikalingi?

Jie sukuria keturias pagrindines sąlygas, dėl ko serveriai veikia sklandžiai: čia ideali klimatinė aplinka, spartūs interneto kanalai, aukščiausio lygio fizinė apsauga, garantuotas elektros tiekimas. Panagrinėkime kiekvieną šių funkcijų išsamiau.

Klimatinė aplinka užtikrina idealias aplinkos sąlygas serverio aparatinei daliai. Duomenų centro patalpoje nesikaupia dulkės, palaikoma optimali 23 laipsnių temperatūra bei optimalus drėgmės kiekis. Ekranuotos sienos, lubos bei grindys apsaugo įrangą nuo magnetinių laukų. Šie faktoriai žymiai pailgina serverių tarnavimo laiką, nes palaiko idealias gamintojo nustatytas sąlygas aparatūrai.

Fizinė apsauga reikalinga apsaugoti serverius bei mūsų duomenis nuo sunaikinimo arba vagystės. Duomenų centrą saugo dvi saugos tarnybos, kurios abi paknopstom skubėtų į įvykio vietą, jei suveiktų akyla duomenų centro signalizacija. Duomenų centrai negali turėti išorinių sienų su lauku. Tai turi būti patalpa patalpoje, kurios grindys yra pakeltos, o lubos nuo vandens nutekėjimo apsaugotos metaliniu skėčiu.

Pažymėtina, kad dėl papildomos apsaugos duomenų centrai neįrenginėjami viršutiniuose aukštuose, virš jų negali būti jokių santechnikos inžinerinių komunikacijų. Duomenų centras privalo būti akylai stebimas tiek vidinėmis, tiek išorinėmis vaizdo kameromis. Papildomai įrengiama signalizacija bei dujinė gaisro gesinimo sistema.

Elektros dingimas yra gan dažnas reiškinys net ir XXI amžiuje. Elektra statistiškai dingsta daug dažniau, nei įvyksta įsilaužimai, teroristiniai sprogimai, vandentiekio vamzdžių avarijos ar stichinės liūtys. Dėl to duomenų centre elektros tiekimas užtikrinamas dvejopai: diegiama dubliuota nepertraukiamų maitinimo šaltinių sistema bei lauke įrengiamas dyzelinis elektros srovės generatorius. Pastarasis užtikrina, kad duomenų centre esantys serveriai bus aprūpinti elektra tol, kol degalų kolonėlės turės dyzelino.

Užtenka kelių valandų, kad elektrikai atnaujintų elektros tiekimą. Todėl, kol mes, dingus elektrai, ilsimės be televizoriaus ir su šeimomis bendraujame prie žvakių šviesos, mūsų duomenys būna saugūs.

Duomenų centrai paprastai yra prijungiami prie 1 Gbps ir spartesnių interneto ryšio kanalų, kurie yra dubliuojami. Tai garantuoja 99,999 proc. serverio pasiekiamumą, kas reiškia, kad bendrovės serveris bus pasiekiamas net „force majuere” atvejais. Kad užsitikrintų tokį serverio pasiekiamumą savarankiškai, bet kuri bendrovė turėtų išleisti žymiai daugiau pinigų, negu jai kainuotų pirkti duomenų centrų nuomos paslaugas.

Nebaisūs net vagys

Akivaizdu, kad daugelis įmonių negali skirti tokių investicijų nuosavam duomenų centrui įrengti, todėl duomenų centro paslaugos turi didelę paklausą. Šiuolaikiniai duomenų centrai Lietuvoje kol kas yra įrengti tik Vilniuje ir Kaune, tačiau paslaugomis gali naudotis ir Panevėžio regiono bendrovės, nes duomenų centrai gali būti sujungti su bendrovių tinklu sparčiais interneto ryšio kanalais.

Kokia iš to nauda bendrovei? Jei serverį laikote po stalu, užtenka mažiausio elektros virptelėjimo, kad jis išsijungtų: duomenys bus neprieinami, nė vienam darbuotojui neveiks elektroninis paštas, tinklo buhalterinė programa ir t.t. Netinkamose sąlygose laikomi serveriai tarnauja trumpiau, dažniau genda. Plečiantis bendrovei, tenka investuoti į geresnes patalpas: įrengti serverinę, statyti kondicionierius, nuolatinio maitinimo šaltinius (UPS). Mažoms bendrovėms tai yra peilis.

Tačiau įmonės, perkėlusios serverius į duomenų centrus, gali būti garantuotos, kad jie veiks 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Nesvarbu, yra mieste elektra, ar nėra. Duomenų centrams yra keliami griežti saugumo reikalavimai, tačiau svarbiausia, kad nuoma yra labai palanki mažųjų plėtrai – nekyla galvosūkių, ką daryti, kai užpildoma visa serverių spinta: moki už tiek, kiek naudojiesi.

Lietuvoje įprasta, kad šarvuotas duris įsistatome tuomet, kai namuose apsilanko vagys. Panašiai daugelis mąsto ir apie duomenų centrus, tačiau atsargesni nelaukia problemų ir stengiasi jų išvengti. Duomenų centro vartotojai yra apsaugoti nuo duomenų dingimo – daromos atsarginės duomenų kopijos, jos talpinamos kitoje saugioje miesto vietoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.