Antradienį Europos Parlamentas (EP) nepritarė siūlymui padidinti bulvių krakmolo gamybos kvotas Lietuvai ir Lenkijai.
Remiantis 1998-2000 m gamybos referenciniu laikotarpiu, Lietuvai paskirta 1211 t dydžio krakmolo gamybos kvota, leido krakmolo gamybos įmonėms dirbti tik 9,32 proc. pajėgumu. Todėl 2004 ir 2005 m. buvo kreiptasi į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl gamybos kvotos padidinimo, kuris sudarytų sąlygas ekonomiškai pagrįstai įmonių veiklai, pratęsiant bulvių auginimo tradicijas Lietuvoje. 2005 m. gegužės 30 d. Briuselyje įvykusio ES Žemės ūkio ir Žuvininkystės tarybos posėdžio metu buvo išsiderėta, kad bulvių krakmolo gamybos kvota Lietuvai bus peržiūrėta po dvejų prekybos metų .
Žemės ūkio ministerija 2006 m. spalio 13 d. pakartotinai kreipėsi į Europos Komisijos Generalinį žemės ūkio ir kaimo plėtros direktoratą dėl bulvių krakmolo kvotos padidinimo, bet buvo sulaukta neigiamo atsakymo.
Diskusijoje šiuo klausimu kalbėjęs Šarūnas Birutis (Liberalų ir demokratų aljansas) teigė: „Lietuvoje dėl mažų krakmolo kvotų stovi gamyklos, žmonės palikti be darbo. Lietuvai skirta kvota yra dešimt kartų mažesnė negu pačios Lietuvos poreikis. Taigi krakmolą tenka importuoti, o Lietuvos gamybos cechai stovi. Tuo pat metu yra šalių, kurioms krakmolo kvotos yra per didelės ir jos jų neišnaudoja. Ar tai normalus reiškinys bendroje vidaus rinkoje?” Europarlamentaras pažymėjo, kad „kvotų padidinimas Lietuvai ir Lenkijai niekaip nepakenktų kitoms šalims narėms, o Lietuvos ekonomikai tai būtų svarbus postūmis”.
Kadangi žemės ūkio klausimams taikoma konsultacijų procedūra, EP nuomonė šiuo klausimu nėra privaloma ES Tarybai, kuri priims galutinį sprendimą.