Abiturientams, jų tėvams ir mokytojams nelengva patikėti, jog pernykštis brandos egzaminų skandalas šiemet nepasikartos.
Tuomet paaiškėjo, jog užduotis internete buvo galima nusipirkti iki lietuvių kalbos (testo) egzamino pradžios.
Vakar dvyliktokams laikant lietuvių kalbos įskaitą vėl nuvilnijo kalbos, kad kai kurios užduotys iš anksto buvo paviešintos internete.
Vėl aiškinsis
„Mokiniai tikino, kad antspauduotame voke buvusias įskaitos potemes kai kas jau matė internete. Gal taip nevykusiai bandyta pajuokauti?” – svarstė uostamiesčio „Aukuro” vidurinės mokyklos direktorė Lygija Virkšienė.
„Manome, kad informacijos nutekėjimo negalėjo būti. Tačiau bandysime šį atvejį išsiaiškinti iki galo”, – vakar dienraščiui sakė Nacionalinio egzaminų centro atstovė ryšiams su visuomene Aušrinė Lisauskienė.
Paskelbė internete
L.Virkšienė neslėpė, kad ir tarp 97 mokyklos abiturientų, ir tarp jų tėvų bei mokytojų yra išlikusi abejonė, ar šiemet nepasikartos istoriniu vadinamas pernykštis brandos egzaminų skandalas.
2006-aisiais mitas apie patikimus ir nenuperkamus egzaminus žlugo.
Kone valstybės paslapčiai prilyginamos egzaminų užduotys pasirodė nieko vertos, nes informacija nutekėjo. Laikyto gimtosios kalbos (testo) egzamino užduotys ne vienam abiturientui buvo iš anksto žinomos.
Naktį prieš egzaminą kai kurios jų pasirodė internete. Užduotis buvo galima nusipirkti už 100 litų ar pigiau, su pardavėjais susisiekus telefonu ar elektroniniu paštu.
Informacijos paviešinimą pradėjusi tirti Specialiųjų tyrimų tarnyba iki šiol nepaskelbė šio nusikaltimo autorių.
Įtampos nedemonstruoja
„Blogai, kad nusikaltimas nėra išaiškintas. Tačiau norisi tikėti gerais pokyčiais”, – sakė S.Dacho vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Daiva Šulcienė.
Jos pastebėjimu, 85 mokyklos abiturientai pernelyg didelio pesimizmo ar nerimo nedemonstruoja.
„Turbūt patikėjo Nacionalinio egzaminų centro pažadais, kad šiemet brandos egzaminų sesija bus sklandi. O gal dvyliktokai abejonių nerodo, slepia savyje jaudulį”, – svarstė D.Šulcienė.
„Klaipėdai” pašnekinus kitų mokyklų abiturientus, šie irgi nedramatizavo įtampos prieš egzaminus ir vylėsi, kad nauja valdžia neleis pasikartoti pernykščiam skandalui.
Buvusį Švietimo ir mokslo ministerijos vadovą Remigijų Motuzą pakeitė nauja ministrė Roma Žakaitienė.
Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus Vidmanto Jurgaičio pareigas perėmė Danutė Šukienė.
Ji neseniai centre apsilankiusią švietimo ir mokslo ministrę R.Žakaitienę užtikrino, kad „imtasi visų galimų saugumo priemonių sklandžiai egzaminų sesijai užtikrinti”.
Siūlė melo detektorių
Po pernykščio skandalo atsirado patarėjų, ką daryti, kad nepasikartotų informacijos nutekėjimas ir egzaminai netaptų košmaru mokiniams, jų tėvams, mokytojams.
Tėvynės sąjunga pareiškė, kad už „bjaurios korupcijos gali slypėti ir politinė provokacija, nukreipta prieš Lietuvos jaunimą ir valstybę”.
Tuomet politikai pasiūlė abitūros egzaminų rengėjus bei organizatorius patikrinti melo detektoriumi.
„Egzaminų rengimas galėtų būti patikėtas privatininkams”, – tokią nuomonę pareiškė Naujosios viešosios vadybos fondas.
Jo atstovai bandė įtikinti, kad abitūros egzaminavimas, kaip ir švietimas, yra paslaugos. Todėl privati įmonė būtų labiau suinteresuota duomenų saugumu nei valstybinė, kadangi ji rizikuotų savo, o ne valstybės pinigais.
Tariasi su ekskomisarais
Tačiau šiemet Nacionalinis egzaminų centras nepasinaudojo šiais patarimais, ėmėsi kitų priemonių. Jų per daug nedetalizuoja, nes siekia slaptumo.
Centre sugriežtinta darbuotojų atsakomybė, viduje įrengtos vaizdo kameros bei kitos saugumo priemonės.
Bus labiau kontroliuojama užduočių vokų apskaita bei jų išdavimas savivaldybėms.
Į jas egzaminų užduotys bus gabenamos specialiose plombuotose pakuotėse. Beje, pernai užduotis gabenanti kurjerių tarnyba šiemet bus kita.
Kad nepasikartotų pernykštis skandalas, saugumo klausimais Nacionalinis egzaminų centras konsultavosi su Ekskomisarų biuru.
Beveik 49 tūkstančių jaunuolių egzaminų darbus tikrins 1317 vertintojų – mokytojų ir dėstytojų.
Pasirinko egzaminus
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, šiemet daugiausia jaunuolių laikys lietuvių kalbos testo, anglų kalbos, matematikos ir istorijos valstybinius egzaminus.
Itin mažai abiturientų pasirinko laikyti teksto interpretacijos ir informacinių technologijų egzaminus.
Prancūzų kalbos egzamino nepanoro laikyti nė vienas dvyliktokas.
Matematikos egzaminu prasidėsianti pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks gegužės 16 – birželio 13 dienomis, o pakartotinė – birželio 14 – liepos 9 dienomis.
Šiųmečiai brandos egzaminai turi naujovių.
Atestatui gauti mokinys privalės išlaikyti ne keturių dalykų egzaminus, kaip pernai, o trijų.
Tarp jų vienintelis – gimtosios lietuvių kalbos, susidedantis iš testo bei teksto interpretacijos vertinimų, bus privalomasis.
Kiti egzaminai – pasirenkamieji.