Kurortuose – virėjų stygius

Virėjams ir kitiems aptarnavimo sferos darbuotojams atėjo Aukso amžius.

Kurortuose taip trūksta sezoninių darbuotojų, kad jiems siūlomi didžiuliai atlyginimai ir net nebereikalaujama turėti darbo patirties.

Ypač vasaros sezono metu reikalingi virėjai. Darbdaviai neslepia, kad atvykti padirbėti į kurortus vasarą virėjai nebenori net jeigu jiems pasiūloma tokia alga, kokią gauna profesoriai.

Kadangi darbuotojų kurortuose trūksta, šiemet darbo turės ir mokiniai. Skirtingai nei anksčiau, šiais metais jų žadama nebeskriausti.

Per dieną – iki 200 litų

Neringos verslo ir turizmo asociacijos pirmininkė Irma Baltrušaitienė sakė, kad šiame kurorte per pastaruosius porą metų aptarnavimo sferos darbuotojų atlyginimai padidėjo apie 40 procentų.

Didinti atlyginimus darbdaviai buvo priversti, nes privilioti darbuotojus į Neringą pastaruoju metu sekasi vis sunkiau.

Anot I.Baltrušaitienės, šiuo metu virėjai per dieną Neringoje gali užsidirbti nuo 80 iki 200 litų atskaičiavus mokesčius. Padavėjams per dieną mokamas nuo 100 litų atlyginimas.

Darbuotojų sunku surasti ne tik maitinimo, bet ir apgyvendinimo paslaugas teikiančioms Neringos įstaigoms. Todėl viešbučių savininkai taip pat priversti darbuotojams kelti atlygį.

Asociacijos pirmininkė neigė, kad dėl vis didesnių atlyginimų, kuriuos maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų savininkai moka savo darbuotojams, Neringoje didėja ir paslaugų bei maisto kainos.

„Kainos pastaruoju metu nelabai kilo. Alus pas mus užeigose kainuoja 3,5 – 4, restoranuose – 6 litus. Cepelinų kainos užeigose yra 8 – 9, o restoranuose – 17 – 18 litų“, – vardijo kainas pašnekovė.

Nenori mokėti vokeliuose

I.Baltrušaitienė pasakojo, kad ne visi darbuotojai nori būti oficialiai įdarbinti, nors algos – nemažos.

„Žmonės sutikdavo dirbti su sąlyga, kad jie nebus oficialiai įdarbinti, nes kitaip praras bedarbių pašalpas. Tačiau su tokiais pasiūlymais nesutikau. Neringa – mažas miestelis, tad tiesa apie vokeliuose mokamus atlyginimus netruktų išaiškėti“, – aiškino pašnekovė.

I.Baltrušaitienė mano, kad darbuotojų būtų lengviau surasti, jeigu Neringos nuo žemyno neskirtų marios ir po darbo žmonės galėtų grįžti į namus. Tada į Neringą važiuotų dirbti ir klaipėdiečiai.

Dabar darbuotojų tenka ieškoti visoje Lietuvoje.

Gauna kaip profesoriai

Lengviau aptarnavimo sferos darbuotojų suranda palangiškiai. Tačiau virėjų labai trūksta ir čia.

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Gintautas Rekašius sakė, kad anksčiau virėjai mielai vasarą atvažiuodavo į kurortą uždarbiauti. Dabar, dėl šalyje padidėjusios šios srities specialistų paklausos, virėjai nenoriai važiuoja dirbti į Palangą.

„Būna, kad vasarą nuolat atvažiuodavę dirbti virėjai paskambina, kad nebeatvažiuos, nes turi susiradę itin gerai apmokamą nuolatinį darbą mieste, kuriame gyvena“, – pasakojo G.Rekašius.

Pašnekovas sakė, kad virėjai į Palangą viliojami itin dideliais atlyginimais.

„Virėjai Palangoje per mėnesį uždirba tiek pat, kiek profesoriai – nuo 2 iki 3 tūkstančių litų. Padavėjams, kai Palangoje būna daug poilsiautojų, mokami 1500 litų atlyginimai“, – teigė pašnekovas.

Painioja „Margaritas“

Norinčių įsidarbinti padavėjais yra daugiau – darbdaviai gali rinktis net iš keleto pretendentų, kurie patys skambina ir siūlosi dirbti. Tačiau rasti gerą padavėją sunku.

„Būna, kad padavėjas neskiria baltojo vyno nuo raudonojo. Arba užsisakiusiems „Margaritos“ picą atneša to paties pavadinimo alkoholinį kokteilį. Žmonės pyksta, kad Kanaruose ir aptarnavimo kultūra aukštesnė, ir padavėjai žino, kokį vyną atnešti. Bet ką daryti, kai pas mus profesionalių padavėjų trūksta ir tenka įdarbinti studentus arba moksleivius?“ – klausė G.Rekašius.

Jis neneigė, kad maisto ir apgyvendinimo kainos Palangoje nemažėja. Tačiau esą kol kas jos ne per didžiausios.

„Cepelinų porciją J.Basanavičiaus gatvėje galima nusipirkti ir už 6, ir už 12 – 14 litų, o alaus bokalas kainuoja 3,5 – 6 litus. Rygoje alus kainuoja brangiau – net 10 litų“, – teigė pašnekovas.

Dėl darbuotojų trūkumo, G.Rekašiaus nuomone, kainos beveik nekyla.

„Kainų dydis priklauso nuo oro ir poilsiautojų srauto. Jeigu oro temperatūra pakyla, ištraukiami kiti kainoraščiai, kuriuose maisto ir nakvynės kainos – gerokai didesnės“, – sakė G.Rekašius.

Mokiniai keis studentus

Jau dabar aišku, kad dauguma studentų atostogų metu uždarbiaus užsienyje. Tad padavėjais, indų plovėjais, valytojais vasaros kavinėse, ledų ir giros pardavėjais teks priimti dirbti moksleivius.

„Šią vasarą moksleiviai Palangoje taps pagrindine darbo jėga, nes studentų sulaukiame vis mažiau. Nors mokiniai neturi nei darbo, nei gyvenimiškos patirties, kitos išeities nėra. Profesionalumo stoką nepilnamečiai užgožia paslaugumu, tvarkinga ir malonia išvaizda, bendravimo kultūra,“ – sakė G.Rekašius.

Palangos kavinės „Ronžės uostas“ savininkas Andrius Bučas neslėpė, kad prieš įdarbindamas nepilnamečius bando perprasti, ar paauglys bus darbštus ir ištvermingas darbuotojas.

„Dabar vaikai dažnai būna išlepę, nepakelia darbo tempo. Bet mes nesame auklėjimo įstaiga. Nepilnamečiai turi tai suprasti. Jokių vėlavimų į darbą ar pravaikštų negali būti“, – kalbėjo A.Bučas.

Paauglius apgaudavo

Anksčiau nepilnamečiai darbuotojai nebūdavo labai pageidaujami, nes juos įdarbinus tenka paisyti įvairiausių apribojimų.

Besibaigiant vasarai Darbo inspekciją užplūsdavo moksleivių skundai. Paaugliai skųsdavosi dirbę be sutarčių, gaudavę žymiai mažesnį atlyginimą nei žadėta, o kai kurie ir visai nieko neuždirbdavę. Padirbėję porą savaičių jie išgirsdavo darbdavio aiškinimą, kad šis laikas buvo bandomasis laikotarpis, kurio išbandymų nepilnametis neįveikė.

G.Rekašius įsitikinęs, kad nepilnamečių išnaudojimo bei apgavysčių šiemet bus kur kas mažiau nei anksčiau. Radę stropų ir pareigingą moksleivį, verslininkai bus suinteresuoti išlaikyti visą vasarą.

Nebereikalauja patirties

Aptarnavimo srities darbuotojų, o ypač virėjų trūksta ne tik kurortuose, bet ir uostamiestyje.

Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis sakė, kad šiuo metu virėjų paklausa net 20 procentų viršija pasiūlą.

Ypač padavėjų trūksta. Neringoje. Klaipėdos darbdaviai taip pat pasigenda virėjų ir konditerių. Todėl Klaipėdos darbo rinkos mokymo centras vos spėja ruošti šios srities specialistus.

Pernai Klaipėdos darbo rinkos mokymo centre buvo paruošta apie 60 virėjų. Šiemet 38 savaičių trukmės virėjų kursuose ruošiama dar apie 50 žmonių.

V.Andriušis sakė, kad darbdaviams taip striuka su virėjais, kad jie priima dirbti net ir patirties neturinčius žmones, siūlydami jiems keliatūkstantinius atlyginimus.

Noriai įdarbinami ir barmenai, padavėjai bei viešbučių darbuotojai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.