Lietuvos žemdirbių atstovai antradienį kreipėsi į ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą prašydami paspartinti sprendimus dėl sausros padarinių kompensavimo. Taip pat siūlyta tęsti valstybinės žemės pardavimą ūkininkams, taikant tam tikras saugos priemones, užkertančias kelią spekuliacijoms.
Po susitikimo su premjeru G. Kirkilu Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas sakė nesuprantąs, kodėl vėluojama kompensuoti praėjusių metų sausros nuostolius.
Europos Komisijos (EK) pritarimas buvo gautas vasarį ir žemdirbiai tikėjosi, kad iki kovo pabaigos – sėjos pradžiai – pinigai bus gauti. Šiuo metu Vyriausybė yra priėmusi nutarimą skirti papildomai 59 mln. litų, dėl to dar turi apsispręsti Seimas. Tad pinigų ūkininkai gali sulaukti tik gegužės viduryje.
Beje, žemdirbiai nuostolius dėl sausros įvertino 680 mln. litų, EK pritarė ir leido kompensuoti iki 190 mln. litų, o Vyriausybė nusprendė kompensacijoms skirti 130 mln. litų. Tačiau žemdirbiai dar nieko negavo, nes nuspręsta visas išmokas mokėti kartu.
Premjero patarėjas Mindaugas Bastys spaudos konferencijoje patikino, kad Vyriausybė prašys Seimo šį Ministrų kabineto nutarimą priimti skubos tvarka.
Kita labai opi ūkininkams problema – valstybinės žemės pardavimas. Šio proceso, pasak ŽŪR pirmininko B. Markausko, stabdyti negalima, tačiau būtina įteisinti tam tikrus saugiklius, pavyzdžiui, sąlygą, kad iš valstybės pirktos žemės 15 metų nebūtų galima perparduoti, keisti jos paskirtį ir joje turėtų būti nuolat ūkininkaujama. Mat yra dalis vadinamųjų ūkininkų, kurie nori nupirkti žemę ir po to pakeisti paskirtį arba iškart parduoti.
Pasak M. Basčio, pirmenybė yra grąžinti žemę teisėtiems jos savininkams, o po to jau likusią valstybės žemę parduoti ūkininkams.
Susitikime su Vyriausybės vadovu žemdirbiai kalbėjo ir apie pasėlių draudimo reikalus.
ŽŪR pirmininkas B. Markauskas neneigia pasėlių draudimo būtinybės, tačiau Lietuvos draudimo kompanijos šios paslaugos teikti nenori, kol kas tuo užsiimti norą pareiškė tik viena Vokietijos bendrovė.