Žemėje Lietuvos naujos girios sužaliuos

Šalyje jau baigėsi miškasodis – pasodinta daugiau kaip 10 tūkst. ha miškų

Miškininkui nėra šventesnio ir labiau išsiilgto darbo kaip miškasodis. Tai kas, kad nugarą paskausta. Netiesa, kad šios profesijos žmonėms patinka kirsti mišką. Plynės giriose jiems ne mažiau nemielos negu mums, eiliniams žmonėms, tik miškininkai geriau už mus supranta, kad jos ir būtinos, ir laikinos.

Posėdžių salėse ir televizorių ekranuose ginčijasi politikai, gatvėse mašinų kamščiai ir skubantys miestiečiai – susirūpinę, ne vienas jau pavargęs nuo permainų ir problemų, išsiilgęs vasaros ir atostogų.

O miško biržėje triūsia žmonės – sodina mišką. Ramu čia – neužpučia vėjas, tik čiulba, skardena aplinkui girioje paukščiai: dabar svarbiausias jų gyvenime metas – giminės pratęsimas.

Miškininkai sodina įgudusiais judesiais, neskubėdami. Ir, rodos, nebesvarbu, kad kažkur vyksta karai, kad kažkas laimėjo ar bankrutavo, kad dar padidėjo infliacija ar laimės ieškoti svetur išvažiavo dar daugiau tautiečių. Kad ir kas būtų, kas atsitiktų ir kas lauktų ar visai nelauktų, miškininkai veisia miškus, nes tai ir jų pareiga, ir „kraujo šauksmas”, neduodąs jiems ramybės kone nuo viduržiemio.

Aišku, Lietuvoje būtų galima ir nesodinti – klimato sąlygos čia tokios, kad miškas pats užaugs. Nieko nedaryk dykvietėje dešimtį metų, ir ji apžels krūmais, o dar po kurio laiko – medžiais. Tačiau tai bus daugiausia vadinamieji menkaverčiai medžiai. Tad jei nori regėti baravykais kvepiančius šilus ar sodriai žalius ąžuolynus, uosynus bei kitokius vertingus medynus, privalai sodinti ir puoselėti. Miškininkai tai žino ir daro jau daug metų.

Šis jų kasmetis darbas tarsi kitokio – tikro, svarbesnio – gyvenimo garantas. Juk daugelis problemų yra laikinos, o miškasodis, kaip ir rugių sėja ar pravirkusio kūdikio supimas, – amžini.

Pavasaris – palankus

Šiųmetis pavasaris miškui sodinti toks palankus, jog atrodo tarytum gamtos kompensacija miškininkams už šiltą žiemą, kai daug kur neįšalusiose giriose klimpo medvežės ir liko neiškirsta bei neišvežta nemažai medienos. „Neprisimenu tokio gero pavasario kaip šis – nei per karšta, nei per šalta”, – džiaugiasi Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos vadovas Benjaminas Sakalauskas.

Kai per miškasodį karšta, nemažai sodinukų neprigyja, – taip atsitiko praėjusį pavasarį. Kai pernelyg šalta, šaltis pasodintus medelius iškilnoja. O šiemet orai miškui sodinti buvo patys tie, todėl dabar, kai skaitote šias eilutes, svarbiausias miškininkų darbymetis Lietuvoje iš esmės jau baigėsi. Girių sodinimas teužtruko tris savaites, kai kur net trumpiau. Beliko padirbėti tose vietose, kur medeliai buvo sodinti pernai ir neprigijo, taip pat vienur kitur pataisyti ar papildyti savaiminį atžėlimą.

Buvo numatyta 2007 metais atkurti 9153 ha miško kirtavietėse (iš šio skaičiaus apie 3550 ha, arba 37 proc., savaiminiu atžėlimu) ir įveisti daugiau kaip 1300 ha naujų miškų. Šie planai jau įgyvendinti.

Be to, miškų urėdijos pardavė sodmenų bei padėjo sodinti miškus privačių žemių savininkams. Generalinės miškų urėdijos duomenimis, šį pavasarį tokių paslaugų suteikta daugiau negu 2 tūkst. savininkų 5000 ha plote.

Šis pavasaris miškininkams bei gamtosaugininkams patinka ir todėl, jog gana nedaug sausos žolės padegta. Miškų urėdijų duomenimis, šiais metais iki balandžio 18 dienos užregistruoti 67 miško gaisrai 14 ha plote. Urėdijų priešgaisrinės komandos į gaisravietes buvo iškviestos 132 kartus.

Pasak generalinio urėdo B.Sakalausko, pernai sausa žolė buvo deginta gerokai dažniau. „Jau sparčiai želia nauja žolė, tad gaisrų dar labiau sumažės”, – prognozavo šalies miškų urėdijų vadovas.

Urėdo pamokos

Jau tradicija tapo, jog kasmet miškasodyje dalyvauja ir šalies aplinkosaugos bei miškininkystės vadovai. Praėjusią savaitę tokia talka vyko Trakų miškų urėdijos Ropėjų girioje. Čia pušeles sodino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas ir jo kolegos parlamentarai Antanas Bosas, Juozas Jarusevičius bei Kazys Starkevičius.

Miškasodžio talkoje dalyvavo ir šalies aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius, generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas ir keletas žurnalistų.

B.Bradauskas žvitriai smaigstė žemę specialiu miškasodžio kastuvu, kurį miškininkai vadina Kolesovo kardu, o parlamentaro kraštietė „Valstiečių laikraščio” žurnalistė Aldona Kvedarienė kaišiojo į duobutes sodinukus. „Kai užaugs pušynas, atvažiuosime kankorėžių skinti”, – juokavo dirbdamas B.Bradauskas.

Geros nuotaikos tądien nestigo ir aplinkos ministrui A.Kundrotui. Jis kasmet dalyvauja tokiose talkose. Be to, ministras iš savo tėvo paveldėjo dendrologijos pomėgį – sodina įvairius medžius ir krūmus tėviškėje Linkuvoje (Pasvalio r.), taip pat prie savo namo Vilniaus priemiestyje Antakalnyje.

„Svarbiausia – neužlenkti duobelėje pagrindinės šaknies ir nepalikti oro, kad medelis neskurstų”, – aiškino talkininkams generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas. Jis nemažai medžių yra pasodinęs Sibiro taigoje, kur buvo ištremti jo tėvai, mat tėvo brolis buvo Užpalių partizanų būrio vadas. Už tai buvo ištremti visi jo giminės. Dabartinis generalinis miškų urėdas gimė Nižnij Kačergato tremtinių kaimelyje, baigė Irkutsko miškų technikumą ir dirbo miškininku.

„Sodinome taigoje medžius tokiu pačiu Kolesovo kardu, kokiu dirbame dabar – nieko geresnio neišrasta”, – pasakojo urėdas. 1977 metais grįžęs į Lietuvą jis dirbo Rokiškio rajono Salagirio ir Zarasų rajono Dusetų girininku, įsteigė Dusetose medelyną, tad gerai žino apie miško sodintojų rūpesčius.

Geriausiųjų penketuke

Į Trakų miškų urėdiją atvažiavome neatsitiktinai – tai viena geriausių šalies urėdijų. O dar gana neseniai ji buvo linksniuojama kaip silpna. Viskas pasikeitė, kai jai pradėjo vadovauti nemažai metų Miškų ūkio ministerijoje, vėliau – Aplinkos ministerijos Miškų ir saugomų teritorijų departamente dirbęs Vygantas Mierkis. Šis energingas miškininkas greitai užkariavo trakiškių pasitikėjimą ir urėdijos veikla ėmė kilti kaip ant mielių.

Ši urėdija yra ir viena didžiausių Lietuvoje – ne tik miškų plotu, bet ir darbų apimtimi. Daugiau kaip 60 tūkst. ha miškų prižiūrinčioje urėdijoje kasmet plynais kirtimais iškertama apie 250 ha miško, o atsodinama daugiau kaip 300 ha, be to, įveisiama apie 25 ha naujų miškų. Antai šį pavasarį trakiškiai pasodino 325 ha miško, ir daugiausia (40 ha) – Ropėjų girininkijoje, kur dirbo talkininkai.

Daugiausia sodinama pušų, kiek mažiau – eglių. „Miškų įstatymas įpareigoja atsodinti biržes per trejus metus, tačiau stengiamės tai padaryti pirmais arba antrais metais po iškirtimo, kol nesuveša žolės”, – sakė Trakų miškų urėdas V.Mierkis. Visos biržės atkuriamos pagal girininkų parengtus miško želdinimo projektus. Be to, urėdija padeda veisti miškus privačių žemių savininkams.

Sodmenis miškui atkurti trakiškiai užsiaugina patys. Urėdas V.Mierkis džiaugėsi, jog pavyko išplėsti modernišką medelyną – šios dvejų metų pušaitės, kurias sodino Ropėjų miške, laistomos užaugo medelyne. „Pastaraisiais metais šalies urėdijose įrengta 50 šiuolaikinių laistymo sistemų, tai kainavo apie 20 mln. litų. Jei ne ši įranga, pastaraisiais sausringais metais šalies medelynai būtų turėję didžiulių nuostolių”, – įsiterpė į mūsų su V.Mierkiu pokalbį šalies generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas.

Trakų miškininkams sodinti girias padeda ir jaunieji miško bičiuliai – urėdija globoja 13 jų būrelių mokyklose.

Lietuvos miškingumo programoje numatyta iki 2020 metų šalies girių

plotus padidinti 3 proc. – beveik 200 tūkst. ha. „Urėdijos įpareigojimus įvykdo – kasmet miškai atkuriami visuose iškirstuose plotuose, be to, įveisiama daugiau kaip 1000 ha naujų miškų žemdirbystei netinkamose žemėse. Galima būtų veisti jų ir daugiau, tačiau apskričių administracijos perduoda mažai laisvos žemės. Daugiau miškų galėtų sodinti ir privačių žemių savininkai, bet kol kas jie tuo nesuinteresuoti”, – sakė generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas.

Tądien talkininkai pušaitėmis apsodino 2 ha – beveik paskutinius. „Svarbiausias mūsų darbas baigtas”, – džiaugėsi Trakų miškų urėdas V.Mierkis.

Parengta bendradarbiaujant su Trakų miškų urėdija

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Aplinkosauga su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.