Už dviejų jaunų šiauliečių nužudymą sunkiausia bausme nuteistas 22 metų Dovydas Kriaučiūnas prieš porą dienų sulaukė generalinio prokuroro sprendimo: bylos tyrimas nebus atnaujintas. Nepriklausomo teismo medicinos eksperto kraupios mįslės liks neįmintos.
„Dabar tik Jūs esate paskutinė mūsų viltis. Negaliu aprašyti ir apsakyti, kaip mes su sūnumi jaučiamės. Suprantu, kad tą generalinio prokuroro nutarimą beprasmiška skųsti. Jei jis tokį nutarimą ryžosi priimti, tai gerai žino, kad jis niekada nebus panaikintas, – LŽ parašė Dovydo Kriaučiūno mama Aldona Kriaučiūnaitė. – Maldauju, nors išklausykite mus. Mes su sūnumi neišgyvensime nė kelerių metų… Jėgos silpsta, neturiu darbo. Ir už ką mums visa tai, dėl kokių valstybės, teisėjų ir kitų pareigūnų tikslų esame paaukoti ir kam tokie brangūs tikrieji žudikai? Maldauju!”
Motinos skausmas ir ašaros negali sušvelninti iki gyvos galvos nuteistojo kaltės. Tačiau tai privertė įsigilinti į bylą, kurioje liko iki šiol neatsakytų klausimų.
Paliko griežtą sprendimą
Prieš pat Naujuosius metus išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo D.Kriaučiūnas buvo nuteistas kalėti 20 metų, ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo skirtą bausmę – įkalinimą iki gyvos galvos.
Aštuoniolikmetės Indrė Staškauskytė ir Aušra Stankutė buvo nužudytos 2003-iųjų birželį. Apie žiaurią žmogžudystę policijos pareigūnams pranešė A.Stankutės senelis. Abi merginos gyveno toje pačioje Lyros gatvės daugiabučio laiptinėje. Jų kūnai buvo aptikti A.Stankutės tėvų bute trečiame aukšte.
Aušra čia gyveno viena, jos artimieji buvo išvykę uždarbiauti į užsienį. Mama dukrai nuolat skambindavo mobiliuoju telefonu. Kai Aušra keletą dienų į skambučius neatsiliepė, motina paprašė savo tėvo aplankyti anūkę ir pasiteirauti, kas atsitiko. Birželio 29 dieną A.Stankutės senelis atrakino buto duris ir apstulbo: ant virtuvės grindų gulėjo krauju paplūdęs vaikaitės kūnas. Kai atsiliepdami į vyriškio šauksmą atbėgo kaimynai, bute buvo aptikta ir antroji žudiko auka I.Staškauskytė.
Per pirminę apklausą D.Kriaučiūnas policininkams prisipažino į A.Stankutės butą užsukęs birželio 25-osios rytą. Mergina bute buvo ne viena: pas ją svečiavosi ir I.Staškauskytė.
D.Kriaučiūno tvirtinimu, merginos šaipėsi iš jo draugės, todėl jis joms pagrasino. Tačiau panelės vienmečio nepabūgo ir esą pareiškė, kad su juo susidoros jų draugai.
Iš kaltinamojo akto
Šiurpu skaityti kaltinamąjį aktą, Šiaulių apygardos prokuratūros surašytą 2004-ųjų gegužę. Anaiptol nesimėgaujame aprašydami kraupių žudynių vaizdus. Oficialaus dokumento ištrauką spausdiname dėl vienos priežasties: kad skaitytojai ją galėtų palyginti su nepriklausomo teismo medicinos eksperto išvada.
„Dovydas Kriaučiūnas, gimęs 1985 metų gegužės 25-ąją, kaltinamas tuo, kad birželio 25 dieną apie 9 val. tyčia konflikto metu iš savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, ranka sudavė Aušrai Stankutei į veidą bei vieną smūgį metaliniu strypu į galvą, o šiai nugriuvus buto koridoriuje sulaikė mėginančią pabėgti Indrę Staškauskytę. Įstūmė ją į miegamąjį, kur tuo pačiu metaliniu strypu sudavė ne mažiau kaip 12 smūgių I.Staškauskytei į galvą, paliko ją gulėti kambaryje, sugrįžo į virtuvę, kur sudavė ne mažiau 9 smūgių tuo pačiu metaliniu strypu ant grindų sėdinčiai A.Stankutei. Šiai nugriuvus paėmė virtuvinį peilį, grįžo į miegamąjį, perpjovė I.Staškauskytei dešinės rankos alkūnę ir dilbius; grįžo į virtuvę, du kartus dūrė A.Stankutei į pilvą, perpjovė dešinės rankos alkūnę, abiejų rankų dilbius, kaklą, – rašoma akte. – Tokiu būdu D. Kriaučiūnas padarė A.Stankutei KIRSTINES ŽAIZDAS (išryškinta autorės) kairiajame momenyje, kairiajame smilkinyje ir pakaušyje su atvirais KIRSTINIAIS kairio momenkaulio, kairio smilkinkaulio ir pakaušio lūžiais bei galvos smegenų sumušimu, dėl ko A.Stankutė mirė. O I.Staškauskytei padarė KIRSTINES abiejų momenų ir pakaušio žaizdas su atvirais KIRSTINIAIS abiejų momenkaulių ir pakaušio lūžiais bei smegenų sumušimu, dėl ko auka mirė.”
Pasėjo abejonių
Šiemet teismo medicinos profesoriaus, habilituoto medicinos mokslų daktaro Antano Algirdo Garmaus teismo medicininių tyrimų biuras pateikė konsultacinę išvadą. Ji verčia abejoti kai kuriais merginų kūnus apžiūrėjusių oficialių teismo medicinos ekspertų teiginiais, o iš dalies – ir D.Kriaučiūnui skirtos aukščiausios bausmės pagrįstumu.
Pasak A.A.Garmaus, I.Staškauskytės ir A.Stankutės kūnuose aptiktų žaizdų pobūdis rodo, kad „galvos sužalojimai padaryti nedideliu kirviu ir negalėjo būti padaryti bylos medžiagoje figūruojančiu „mistiniu” apie 50 cm ilgio strypu, kurio nagrinėjant bylą net nebuvo ieškota”. Mat žaizdos buvo kirstinės (tai pripažino ir kaltinamąją išvadą rašę prokurorai – aut.), kaukolė buvo įlaužta tam tikru kampu. Smūgiai strypu žmogų sužalotų kitaip. Daiktinio įrodymo – kirvio ar strypo – bylos tyrėjai nerado.
Anot A.A.Garmaus, A.Stankutės galvos kirstiniai sužalojimai padaryti kairėje pusėje, o tai „būdingi sužalojimai, kuriuos padaro dešiniarankis asmuo”. Dauguma I.Staškauskytės galvos sužalojimų (9 iš 11) išsidėstę galvos dešinėje pusėje. Tai, anot A.Garmaus, „nebūdinga lokalizacija, kai sužalojimus padaro dešiniarankis”. Specialisto nuomone, žudynėse galėjo dalyvauti du asmenys: kairiarankis ir dešiniarankis.
Užkliuvo kolegos darbas
A.A.Garmų nustebino merginų kūnus įvykio vietoje apžiūrėjusio teismo medicinos eksperto darbas. „Kodėl neišmatuota nei aplinkos, nei kūnų rektalinė temperatūra? – retoriškai klausė A.A.Garmus. – Taip prarastas svarbus diagnostinis kriterijus.”
Aplinkos temperatūra itin reikšminga nustatant laiką, prabėgusį nuo įvykio iki kūnų radimo dienos. Iš oficialiųjų ekspertų aprašytų kitų kriterijų A.A.Garmus konstatavo, kad nuo mirties iki kūnų radimo praėjo ne mažiau kaip para ir ne daugiau kaip 2 ar 3 paros.
Ar iš tiesų Dovydas dvi merginas nužudė vienas, be bendrininkų? Ar tai tikrai įvyko 2003 metų birželio 25 dieną, o ne vėliau? Kūnai aptikti 29 dieną, tai yra praėjus 4 paroms. Gal teisi A.Kriaučiūnaitė, iki šiol tebetvirtinanti, kad jos sūnaus pirminis prisipažinimas išgautas smurtu? Mat pas Dovydą buvo aptikta nužudytoms merginoms priklausiusių daiktų. D.Kriaučiūnas prisipažino apvogęs butą, tačiau dėl nužudymo – ne. Pirminio prisipažinimo dokumentuose užfiksuotas įrankis – metalinis strypas – iš jų taip ir nepranyko iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos. Jei laikytume teisinga prielaidą, kad prisipažinimas išgautas prievarta, strypo atsiradimas paaiškinamas paprastai: pirmosiomis savaitėmis po nužudymo pareigūnai žinojo tik sužalojimų skaičių ir pobūdį, tačiau nežinojo niuansų, kuriuos vėliau pateikė medicinos ekspertai – žaizdos KIRSTINĖS!
Bylos neatnaujins
Generalinis prokuroras Algimantas Valantinas turi rimtų argumentų neatnaujinti baudžiamojo proceso. Anot jo, D.Kriaučiūno byloje nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių. A.A.Garmaus konsultacinė išvada nelaikytina pagrindu iš naujo tirti bylą, kurioje nuosprendį priėmė net septyni Aukščiausiojo Teismo teisėjai.
A.Valantino nutarimu nuteistojo skundas buvo atmestas. Generalinė prokuratūra pranešė, kad šį nutarimą nuteistasis gali per 3 dienas apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
Tačiau, kai laiškas su šio nutarimo tekstu pasiekė D.Kriaučiūną, trijų dienų terminas jau buvo suėjęs. Pasinaudoti šia įstatymų jam suteikta teise iki gyvos galvos kalėti nuteistas asmuo nebegalėjo.
A.Kriaučiūnaitė LŽ teigė iki šiol negalėjusi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Kai advokato prašoma ji norėjo susipažinti su sūnaus baudžiamąja byla, paaiškėjo, kad ją dar žiemą Šiaulių apygardos teismas išsiuntė Aukščiausiajam Teismui. Byla, anot A.Kriaučiūnaitės, gulėjo ir tebeguli teismo pirmininko Vytauto Greičiaus stalčiuje. Vakar jo patarėja patvirtino, kad byla, kai skambino D.Kriaučiūnaitė, iš tiesų buvo pas teismo pirmininką, nes moteriai į visas puses siunčiant skundus teisėjas panoro susipažinti su šia byla.
LŽ pavyko susipažinti su byloje saugomų dokumentų kopijomis. Į akis krito liudytojų parodymai, kad velionės merginos turėjo daug draugų. Tomis dienomis, kai, manoma, buvo nužudytos, jas lankė ir alkoholiu vaišinosi ne vienas vaikinas. Kai kurie jų ateidavo vidurnaktį, kiti svečiuodavosi po kelias dienas.
Šiauliuose tebevaikšto moteris, kuri tvirtino žinanti tikruosius žudikus. Ar ji iš tiesų ką nors žino, o gal tik „tarnauja” gynybos versijai?