Širdies elektrostimuliacija dovanoja gyvenimą

Sakoma, jog medicinos pažangos šalyje lygį iliustruoja implantuojamų širdies elektrostimuliatorių skaičius.

Deja, nuo JAV, pavyzdžiui, šioje srityje atsiliekame apie 30 kartų, nors buvome pirmieji Sovietų Sąjungoje, pradėję daryti šias operacijas ir ilgą laiką šiuo būdu gydę šeštadalį pasaulio.

Nepaisant to, vien Klaipėdos krašte vaikšto apie 4 tūkstančius žmonių, kurių širdies veiklą palaiko krūtinėje implantuotas nedidelis, bet galingas „variklis”. Bet kartais tik kardiologai, deja, supranta, kokią neįkainojamą dovaną šie žmonės yra gavę. Ne tik pagerintą gyvenimo kokybę, bet ir pratęstą gyvenimą.

„Jie bėga maratoną, plaukia per Lamanšą, gimdo, gyvena normalų gyvenimą. Pažįstu du vaikus auginančią 38 metų docentę, kuriai elektrokardiostimuliatorius buvo įmplantuotas, sulaukus šešerių metų”, – pasakoja šias operacijas kartu su kolega Aušriu Poviliūnu atliekantis Jūrininkų ligoninės Širdies aritmijų centro vadovas profesorius Algimantas Kirkutis.

Tik visai neseniai mirė švedas, kuriam pirmajam pasaulyje buvo implantuotas širdies stimuliatorius. Kai nustojančią susitraukinėti širdį ėmė stimuliuoti elektroninis pagalbininkas, žmogus išgyveno dar 52 metus! Per tą laiką, elektronikai tobulėjant, stebuklingas „variklis” pakeistas 27 kartus.

Poreikis auga

Lietuvoje veikia tik trys centrai, kuriuose atliekama širdies elektrostimuliatorių implantacija. Vienas jų – Jūrininkų ligoninėje.

Tai, turint omenyje senstančią visuomenę ir didėjantį šių operacijų poreikį, nėra daug. Olandijoje, pavyzdžiui, kurioje gyvena apie 6 mln. gyventojų, veikia 70 centrų. Palyginkime, kiek reikėtų Lietuvai.

O lyginant su Amerika, kur per metus implantuojama 2 mln. stimuliatorių, mums reikėtų atlikti bent 20 tūkst. tokių operacijų.

Bet Lietuva – ne Amerika. Jūrininkų ligoninė per metus gauna tik 400 stimuliatorių, beje, geriausios kokybės. Vilnius ir Kaunas – kiek daugiau. Ligoniams jie nekainuoja – kompensuoja ligonių kasos.

Tačiau klaipėdiečiai kardiologai pirmauja chirurginiu aktyvumu, t.y. vienas gydytojas padaro daugiausia operacijų.

Kita vertus, tai kelia nerimą – kad paruoštum specialistą, galintį atlikti šias invazyvines kardiologines operacijas, reikia 18 metų mokyti. O paruoštus specialistus noriai perka užsienio šalys. Jau dabar Lietuvoje jų tėra apie 10, o poreikis didėja.

Pirmieji

„Širdis – pats didžiausias žmogaus raumuo. Jis sveria apie 600-800 gramų. Tas raumuo varinėja visą kraują ir per gyvenimą susitraukia apie 3 mlrd. kartų”, – anatomijos pagrindus primena pokalbininkas.

Šie pagrindai būtini, norint suvokti jo atliekamų operacijų esmę. Svarbu žinoti, kad gyvybė ir gyvenimo kokybė priklauso nuo širdies veiklos. Jei ritmas nepakankamas, kraujas iki smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų nenuneša deguonies, maisto medžiagų. Žmogus vis silpsta ir dūsta, jaučia nuovargį.

Praeito šimtmečio viduryje mokslininkai sugalvojo, kad širdį galima suaktyvinti su elektra. Sukurtas generatorius, kuris implantuojamas į žmogaus organizmą. Nuo jo laidelis kraujagyslėmis įleidžiamas iki širdies vidaus ir ten prifiksuojamas prie širdies sienelės. Širdis susitraukimu reaguoja į generatoriaus paleistą impulsą. Tai ir buvo šiuolaikinio elektrokardiostimuliatoriaus pirmtakas.

Pirmą stimuliatorių Lietuvoje 1961 metais implantavo akademikas Jurgis Brėdikis. Klaipėdoje – 1995-aisias A. Kirkutis.

Tobulėja

A. Kirkučio kolekcijoje – keli šimtai įvairiu laikotarpiu naudotų širdies elektrostimuliatorių bei defibriliatorių. Juos žadama eksponuoti neilgai trukus Jūrininkų ligoninėje atsidarysiančiame naujame Kardiologijos centre. Pirmieji jų tik greitino ritmą, dabartiniai atlieka įvairiausias širdies darbą gerinančias funkcijas.

O pačios operacijos, pasakoja A. Kirkutis, pacientui darosi vis lengvesnės, paprastesnės, o iš gydytojo reikalauja daugiau žinių bei įgūdžių.

Beje, reikia ir stiprios širdies, kad operuodamas kitų ant kojų išstovėtum kartais visą dieną, kad nesutriktum paciento širdžiai laikinai sustojus, o galėtum jam padėti. Juk visko atsitinka.

A. Kirkutis su A. Poviliūnu vieni pirmųjų pradėjo taikyti unikalią metodiką – stimuliuoti ne raumenį, o širdies nervą.

„Kai stimuliuoji raumenį, jis traukiasi iškreiptai. O jei pataikai stimuliuoti nervą, raumuo sujaudinamas natūraliai, fiziologiniu būdu”, – paaiškino. Šiandie jie sukaupę apie tai daug vertingos mokslinės medžiagos.

Šis būdas, žinia, kainuoja daugiau laiko, sveikatos, bet… „padaręs geriau po to blogiau dirbti nebegali”.

Amžius – ne riba

Praeitą savaitę 80-mečiui Skuodo rajono gyventojui, kentėjusiam nuo dažno ir netaisyklingo ritmo bei kitų širdies negalių, implantuotas elektrokardiostimuliatorius, gydantis ne tik aritmiją, bet ir širdies nepakankamumą. Jis buvo vienas iš pirmųjų, kuriam implantuotas stimuliatorius atlieka šias dvi funkcijas.

Profesorius tikina, kad šios operacijos daromos bet kokio amžiaus žmogui. Seniausiam pacientui buvę 102 metai, stimuliatorius jo gyvenimą pratęsė dar aštuoneriems. Jauniausiam buvo dveji metukai.

„Yra daug ligonių, kurie priklausomi nuo stimuliatoriaus. Jei jį išimsi ar traumos metu atsijungs elektrodas ir nebus suteikta pagalba – žmogus mirs”, – pasakoja A. Kirkutis.

Nors kai kurie pacientai prisibijo krūtinėn implantuojamo svetimkūnio, priklausomybės nuo elektronikos, jiems tenka įveikti tik psichologinį barjerą. Pati operacija nesudėtinga, širdis neatveriama, jos veikla nestabdoma, nereikia taikyti net bendrosios nejautros. O prie svetimkūnio lengvai prisitaikoma ir net apie jo buvimą pamirštama.

Saugūs

O ir naujausi stimuliatoriai labai saugūs, turi net penkias saugumo pakopas. Vienai išėjus iš rikiuotės – įsijungia kita.

Be to, generatoriaus darbą palaikančios baterijos įkrautos šešeriems metams, bet gali veikti ir ilgiau, nelygu ar stimuliatorius labai apkrautas darbu. Mat tas mažutis prietaisas labai protingas: stebi širdies darbą ir pradeda veikti tik tada, jei nesulaukia jos impulso. Retėjantį pulsą paaktyvina, o kai širdies funkcija pasidaro normali, išsijungia ir užmiega.

Nepaisant saugumo garantijų, pacientas kas pusę metų turi apsilankyti pas gydytoją, kuris specialiu prietaisu per elektromagnetinį lauką „pasišneka” su stimuliatorium, sužino apie jo būklę. Tai leidžia jį laiku pakeisti.

Beje, stebuklingasis širdies veiklą skatinantis prietaisas implantuotas taip, kad žmogus gali jį pamiršti. Jis neriboja jokių funkcijų, netrukdo dirbti. „Tik nereikia lįsti į transformatoriaus vidų, kur labai stiprus elektromagnetinis laukas”, – perspėja profesorius. Mat magnetinis laukas gali nukrauti stimuliatoriaus programą.

Bėda ta, kad kai kurie žmonės kairę krūtinės pusę, kur yra stimuliatorius, pradeda labai saugoti, nejudinti rankos. Pasekmė – išsivysčiusi peties sąnario osteochondrozė. Todėl lengva mankšta net būtina.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.