Po ketverių metų pertraukos Panevėžyje vėl koncertavo Andrius Mamontovas su grupe. Koncertas pavadintas „Saldi. Juoda. Naktis.” Taip vadinasi ir prieš metus išleistas atlikėjo albumas. Gerai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje žinomas muzikantas džiaugėsi Panevėžio publika. Pasak jo, tokio pasisekimo nesitikėjo. Po koncerto žadėjo ilgų pauzių nebedaryti. „Teks dažniau į Panevėžį atvažiuoti, nes supratau, kad esu laukiamas”. Išskirtiniame interviu dienraščiui Andrius pasakojo apie ateities planus, kas yra vienadienės žvaigždės, kodėl geros kokybės muzika lieka nepastebėta.
Atvažiuos dažniau
– Koncertą pavadinote „Saldi. Juoda. Naktis.” Kodėl?
-Tai albumo pavadinimas. Nors jis pasirodė prieš metus, bet vis dar yra naujausias. Džiaugiuosi, kad pagaliau atsirado proga vėl atvažiuoti į Panevėžį. Seniai pas jus koncertavau. Manau, kad buvo per ilga pauzė. Norėčiau atvažiuoti dažniau. Albume sudėtos visos dainos, sukurtos kelionių metu. Su E.Nekrošiaus spektakliu „Hamletas” teko keliauti bene po visą pasaulį. Apkeliavome apie 40 šalių. Iš tų šalių parsivežiau labai daug įspūdžių, jie atsispindi mano sukurtoje muzikoje.
Dainuoja visiems
– Kažkada pasakėte, kad jūsų muzika orientuota į šiek tiek vyresnę publiką. Ar dabar galėtumėte pakartoti tą pačią frazę?
– Specialiai pasakiau, nes aiškinama, kad Mamontovas – jaunimo atlikėjas. Taip nėra. Nesiorientuoju į jokias amžiaus grupes. Mano klausytojai ir aštuoniasdešimtmečiai, ir penkiamečiai. Žmogaus amžius neturi skirtumo. Mano dainos skirtos visiems, kurie svajoja, ieško atsakymų. Taip sakydamas norėjau atkreipti vyresnių žmonių dėmesį, kad neįsivaizduotų, jog mano muzika skirta tik jaunimui. Dainose kalbu apie dalykus, aktualius ir svarbius visiems. Man visada buvo įdomi brandaus amžiaus žmonių auditorija, smagu užmegzti kontaktą su visais.
Marionečių nereikia
– Jūsų nuomonė apie žvaigždžių kalves „Kelias į žvaigždes”, „Dangus”? Beje, kas yra tikra žvaigždė, tikras dainininkas, muzikantas?
– Tai – televiziniai projektai. Vienintelis, kas laimi, – tik televizija. Jai tai yra reitingai, reklama. Jauniems žmonėms, kurie dalyvauja tuose šou, susisuka galva, nes juos kiekvieną dieną rodo per televiziją. Jiems sukuriamas įvaizdis, skirta viskas. Bet tai nėra žvaigždės. Tai marionetės, kurios atlieka televizijos suformuluotą užduotį. Tikra žvaigždė?.. Pavyzdys: žmogus nepradeda bėgioti, kol neišmoksta vaikščioti. Siekiant aukštumų gyvenime, turi praeiti visas prieš tai esančias pakopas. Realybės šou dalyviai iškart užkeliami ant stogo. Jie net neįsivaizduoja, koks yra tikras ėjimas į viršų. Tikra žvaigždė – ta, kuri savo veikla atsirado dėmesio centre. Koncertavo, kūrė dainas ir palaipsniui išgarsėjo, užsiaugino savo auditoriją. Žmogus, kuris dar nieko nepadarė, o jau televizija rodo kaip žvaigždę – tai 15 minučių sėkmė. Jei žmogui to užtenka, gal ir gerai, bet jei nori savo gyvenimą susieti su muzika, turi rasti savo kelią, savo klausytoją. Bet jokiu būdu netapti marionete.
Žvaigžde savęs nevadina
– Ar jūs galite save vadinti žvaigžde?
– Neturiu teisės savęs taip vadinti. Tai ne mano darbas. Rašau dainas, kuriu muziką. Jei vadinčiau save žvaigžde, iškart tapčiau dulke, niekuo. Žvaigždė – ne tas, kuris eina paskui minią, bet tas, paskui kurį eina minia, tas, kuris rodo kelią. Man tai vienintelis apibrėžimas. Na, jeigu kažkam rodau kelią, gal tada ir esu kažkam žvaigždė, bet pats savęs taip vadinti negaliu. Aš esu tėvas savo vaikams, vyras – žmonai, sūnus – mamai, anūkas – močiutei… Būtų keista save vadinti žvaigžde, jei toks nesijaučiu.
Tikra muzika sugrįš
– Tikrai verta dėmesio ir kokybiška muzika lieka šešėlyje. Ko reikia, kad ji išpopuliarėtų?
– Dabar toks laikotarpis, kada patikrinamos vertybės. Žmonių galvose vertybės susidėlios ir atsiras naujas mąstymas. Kodėl žmonės pasirenka „greitą maistą”? Jiems nereikia kokybės. Tas pats ir muzikoje. Visokie realybės šou, visokie „bumčikai”. Tai negali išsilaikyti ilgai. Žmonėms turi atsibosti ir „greitas maistas”, ir vienadienė muzika. Kas paragauja tikrą patiekalą, išgirsta tikrą muziką, niekada negrįš prie vienadienių reiškinių. Praeis laikas, gyva ir kokybiška muzika atras savo vietą, taps populiari. Manau, tai jau vyksta. Žmonės atsikando prasto muzikavimo, fonograminių koncertų. Kas buvo „gyvame” koncerte, niekada nesirinks fonograminio. Jie žino ir jaučia skirtumą. Tikiu, kad jau atėjo geros, gyvos ir kokybiškos muzikos laikas. Tikri dalykai sugrįžta.
Eurovizija – loterija
– Šiais metais Eurovizijos konkurse gegužės mėnesį Helsinkyje dainuos grupė „4 Fun”. Kokios jos galimybės? Ar jai pasiseks pakartoti „LT United” grupės triumfą?
– Viskas priklausys nuo komandos, kuri dirba kartu su jais. Sėkmė Eurovizijoje nebūtinai priklauso nuo atlikėjo. Eurovizijoje labai svarbu padaryti įspūdį. Tai yra televizinių dainų festivalis. Svarbu ne tik, ką žiūrovai girdi, bet ir tai, ką mato. Kai mes važiavome pernai su grupe „LT United” į Euroviziją, daug dėmesio skyrėm, kaip būsime nufilmuoti, kaip bus surežisuotas mūsų pasirodymas. Turėjome savo režisierių, kuris sugalvojo, kaip turime atrodyti. Žiūrovai paprastai tokių dalykų nežino. Be to, labai svarbus ir grimas, ir kostiumai, ir net gyvenimo sąlygos konkurso metu. Kiekviena smulkmena, elementas svarbus. „4 Fun” grupės daina nėra bloga. Graži, normali ir melodinga daina, bet tai ne visada lemia laimėjimą. Be to, svarbu, kas dainavo prieš tave, kas po tavęs. Tai yra loterija. Žiūrovas, išklausęs 30 dainų, paėmęs mobilųjį telefoną balsuos už tą dainą, už tą atlikėją, kuris padarė didžiausią įspūdį, kas įstrigo atmintyje.
Gyvenimą matuoja periodais
– Rugpjūčio mėnesį jums sukaks 40 metų. Ar gimtadienis – svarbi šventė ir kaip ketinate jį paminėti?
– Gimtadienius švenčiu kukliai. Nežadu savo keturiasdešimtmečio švęsti taip, kaip šventė Arūnas Valinskas su visa Lietuva. Paprastai gimtadienius švenčiu šeimoje. Su žmona gal išvažiuosime kur nors į užsienį keletui dienų. Tai priklausys nuo aplinkybių. Nesureikšminu tos dienos. Nematuoju savo gyvenimo gimtadieniais. Jį matuoju tam tikrais periodais, laikotarpiais. Buvo grupės „Fojė” laikotarpis, kuris tęsėsi 15 metų. Dabar – 10 metų laikotarpis su E.Nekrošiaus „Hamletu”. Per tuos gyvenimo periodus daug pamačiau, patyriau, sužinojau, atradau. Jaučiu, kad greitai prasidės kitas periodas. Mano gyvenimas ir vyksta bangomis. Yra pakilimas, yra ramus periodas, nuosmukis. Matuoju gyvenimą pagal nueitą etapą, nuveiktus darbus, o ne gimtadieniais. Gimtadienis – fizinė laiko atskaita.
Daro tai, ką nori
– Jūs sukūrėt išskirtinį Hamleto vaidmenį E.Nekrošiaus spektaklyje „Hamletas”. Ar neketinate ir toliau tęsti tokios kūrybinės veiklos?
– Buvo keli pasiūlymai, bet aš noriu daryti tik tai, ką noriu daryti. Gyvenimo neverta švaistyti užsiimant kažkokia veikla todėl, kad taip reikia ar privaloma. Man taip neįdomu. Aš apturėjau puikų darbą, dar vis vaidinam šį spektaklį. Jis veikia kaip šveicariško laikrodžio mechanizmas. „Hamletas” puikiai pastatytas. Mus vis dar kviečia jį vaidinti. Dar ir šiais metais turėsime porą ar dar daugiau išvykų į užsienį su šiuo spektakliu. Su „Hamletu” aplankyta apie 40 pasaulio šalių, spektaklis rodytas ne viename festivalyje. Dabar filmuojuosi naujame filme. Rašau jam muziką ir turiu nedidelį vaidmenį – vaidinu kunigą, gyvenantį Airijoje. Tai yra bendras lietuvių ir airių darbas. Filmavome kelias scenas Dubline. Labai buvo keista vaikščioti Dublino gatvėmis apsirengus kunigo drabužiais. Pro šalį ėję lietuviai mane pažino, ir mačiau, kokie buvo sutrikę. Jų akys buvo išplėstos. Nesuprato, kas čia vyksta. Veiklos turiu daug. Be to, gegužės 5 dieną sumaniau akciją „Gatvės muzikos diena”.
– Kas tai per akcija ir kuo ji ypatinga? Ar panevėžiečiai muzikantai dalyvaus?
– Tą dieną visi muzikantai išeina į gatves ir muzikuoja. Nebūtinai reikia važiuoti į Vilnių. Akcija galėtų vykti visuose Lietuvos miestuose. Žinau, kad Kaune tądien išeis muzikantai į gatves. Taip elgsis muzikantai ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje. Jau užsiregistravo per 200 muzikantų, norinčių dalyvauti tokioje šventėje. Beje, skambino ir iš Panevėžio. Teiravosi apie akciją. Manau, kad panevėžiečiai muzikantai gegužės 5-ąją gros Panevėžio gatvėse. Norėčiau, kad akcija taptų tradicine ir vyktų kiekvienais metais. Galbūt tai taps nauja švente. Kuo daugiau švenčių, tuo įdomiau gyventi.
Andrius Mamontovas: „Mano dainos skirtos visiems svajojantiems, ieškantiems”