Stengdamiesi pabėgti nuo kasdienės įtampos, išspręsti emocines problemas žmonės renkasi daugybę relaksacijos metodų – nuo profesionalių psichoanalitikų konsultacijų iki vizitų pas įvairius šarlatanus. Šiuolaikinė psichoterapija siūlo gana naują būdą, kaip kontroliuoti stresą ir dėl jo poveikio kylančius negalavimus – autogeninę treniruotę.
Pats sau psichologas
Kas gi ta autogeninė treniruotė? Skirtingai nuo hipnozės, kai žmogui poveikis daromas iš šalies, čia svarbiausia savitaiga ir atsipalaidavimas pasitelkus vaizduotę.
Autogeninės treniruotės pratimus kiekvienam individualiai pritaiko gydytojas psichoterapeutas. Jų išmokstama maždaug per dvi savaites, ir vėliau žmogus gali juos daryti savarankiškai.
Pirmieji pratimai skirti atsipalaiduoti. Juos atlikdamas žmogus pajunta sunkumą ir šilumą saulės rezginyje, rankose ir kojose, atvėsta kakta. Kartu rimsta širdis, retėja pulsas, gilėja kvėpavimas. Šie pojūčiai sukeliami įsivaizduojant (pvz., kaip apsunksta kojos) ir parenkant individualias savitaigos formules („Aš ramus”, „Mano rankos kaista” ir pan.), be to, susiejant kokį nors vaizdinį su savo pojūčiais (įsivaizduojamas tekantis vanduo ir taip nuraminama širdis).
Atpalaidavęs raumenis žmogus pajunta malonų kūno apsunkimą, šilumą, suaktyvėja kraujotaka. Taisyklingai darant autogeninės treniruotės pratimus kai kuriose kūno vietose pakyla temperatūra, sunormalėja širdies ritmas. Taip per centrinę nervų sistemą veikiama vegetacinė – išmokstama valdyti organus bei jų sistemas.
Gerai įgudus atlikti pirmojo autogeninės treniruotės etapo pratimus galima imtis gerokai sudėtingesnio antrojo. Juo siekiama performuoti kai kuriuos įpročius ar net charakterio bruožus. Tačiau ir čia iš pradžių būtina psichoterapeuto pagalba. Autogeninės treniruotės pratimų gali išmokti kiekvienas, tik svarbu, kad vadovautų profesionalus specialistas ir žmogus nesusikurtų klaidingų sąlyginių refleksų.
Kam aktualu
Jei žmogus nuolat jaučiasi pavargęs, prastai miega, jį kamuoja širdies, skrandžio ar kitokie skausmai, o medikai po daugybės tyrimų neranda ligos, neretai negalavimų priežastimi įvardijamas emocinis pervargimas ir išsekimas – diagnozuojama vegetacinė distonija. Gydymas medikamentais kiek palengvina būseną, tačiau nepašalina negalavimų priežasties. Stresinės situacijos kartojasi, o žmogus jaučiasi bejėgis susidoroti su jų poveikiu. Šiuo atveju autogeninė treniruotė gali būti labai efektyvi (kaip ir kenčiant nuo kitų psichosomatinės kilmės negalavimų: padidėjusio kraujospūdžio, galvos skausmų, nuolatinio nerimo, baimės, nemigos ir t.t.).
Šį atsipalaidavimo būdą gali išbandyti ir niekuo nesiskundžiantys žmonės. Kasdienis susitelkimas ir ramybė – puiki profilaktinė priemonė nuo streso sukeliamų negalavimų.
Užmerkti akis…
Bene pagrindinis autogeninės treniruotės pranašumas – įgudęs žmogus gali bet kuriuo metu persiorientuoti, atsiriboti nuo aplinkos ir išsaugoti dvasios ramybę. Taigi žmogaus iš pusiausvyros neišmuša joks akibrokštas, o jei tai ir atsitinka – netikėto streso poveikį galima gerokai sušvelninti.
Žinotina, kad autogeninę treniruotę reikia atlikti kasdien. Gerai įvaldžius atsipalaidavimo techniką tam pakanka skirti po kelias minutes bent porą kartų per dieną. Taip susiformuoja sąlyginiai refleksai. Žmogus pats sustabdo streso poveikį ir reguliuoja savo vegetacinę nervų sistemą. Ypač naudinga autogeninė treniruotė jautriems žmonėms, kuriem susijaudinus ima trikti širdies ritmas, skaudėti skrandį, drebėti rankos ir reikštis kitokie nemalonūs pojūčiai. Tada iškilus stresinei situacijai pakaks užmerkti akis, įsivaizduoti reikiamą vaizdinį, ir suformuotas sąlyginis refleksas ims veikti: kūnas automatiškai atsipalaiduos, normalizuosis kraujospūdis ar širdies ritmas. Stresas nebeužvaldys organizmo.
Autogeninė treniruotė ne tik padeda įveikti momentinį stresą, bet ir išmoko nurimti bei sustoti, mėgautis kiekviena akimirka. Kita vertus – padeda suvokti savo nervingumo, nervinio išsekimo, nerimo, nemigos priežastis.
Skirtingai nei per psichoanalizės seansus, specialistas reikalingas tik kol išmokstama šios technikos. Taigi nekyla jokios grėsmės tapti priklausomam nuo psichoanalitiko. Be to, neeikvojamas nei laikas, nei pinigai vizitams pas psichoterapeutą.