Padėtimi Čečėnijoje susirūpinę Lietuvos parlamentarai ir keleto kitų valstybių atstovai paragino tarptautines organizacijas pareikalauti Rusijos atsakomybės už čečėnų tautos naikinimą ir vykdyti kruopštų padėties šioje Šiaurės Kaukazo respublikoje monitoringą.
Tai rašoma Europos Parlamento, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos vadovams adresuotoje rezoliucijoje, kurią priėmė šeštadienį Vilniuje, Seime posėdžiavę tarptautinio apskritojo stalo dalyviai iš Lietuvos, Čekijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos.
Kaip BNS sakė vienas renginio organizatorių, Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos respublika Ičkerija pirmininkas konservatorius Rytas Kupčinskas, diskusijoje aptarta „siaubinga humanitarinė ir socialinė padėtis” Čečėnijoje, Rusijos bandymai „pseudoteisiniais” būdais įteisinti sau palankią regiono valdžią.
„Rusija savo žiaurų, naikinamąjį ir nusikalstamą karą prieš Čečėniją, iš esmės genocidinį, neregėtą Europoje, apsimestinai bando užglaistyti kuriamomis fiktyviomis, formaliomis teisinėmis struktūromis”, – rašoma rezoliucijoje.
Diskusijoje aptarta žmogaus teisių padėtis, kai, pasak R.Kupčinsko „daugiau kaip 5 tūkstančiai žmonių yra pagrobti”, nuolat grobiami ir žudomi valdžiai neįtinkantys žmonės, labai bloga sveikatos apsaugos padėtis, Rusijos valdžios vykdoma čečėnų rusifikacija.
Lietuva, kaip ir dauguma užsienio valstybių, nepripažįsta daugiau kaip prieš dešimtmetį nepriklausomybę paskelbusios Čečėnijos Respublikos Ičkerija ir laiko šią Šiaurės Kaukazo respubliką Rusijos dalimi, bet ragina Maskvos konfliktą su nepriklausomybės šalininkais spręsti taikiai.