Praėjusią savaitę Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), skatindama kultūros vertybių puoselėjimą, populiarinimą bei kultūros laidų vaikams kūrimą, apdovanojo geriausias 2006 metų radijo ir televizijos laidas.
Pasak minėto konkurso komisijos narių, Lietuvos televizijose ir radijo stotyse lieka vis mažiau vietos kultūrinėms laidoms. Jos išstumiamos iš populiariausio laiko eteryje, tampa perdėm komerciškos kūriniu arba jų visai atsisakoma.
Kultūrinių laidų skatinimu užsiimė Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), jau penktus metus organizuojanti geriausių metų laidų konkursą „Pragiedruliai”. 2006 metų nugalėtojai buvo apdovanoti ne tik simboliniais diplomais, bet ir prizais bei piniginėmis premijomis, kurias įsteigė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
Padėka regioninei žiniasklaidai
Tarp konkurso dalyvių daugiausia buvo regioninių televizijų ir radijo stočių atstovų. Tapti geriausiomis metų radijo ir televizijos laidomis pretendavo Kelmės kabelinė televizija, Panevėžio televizija „Pan TV”, „KTV Plius”, Šiaulių regioninė televizija „S plius” ir kitos. LRTK dėmesio sulaukė ir mokinių iniciatyva sukurta kultūros laida. Tai Šiaulių Didždvario gimnazijos radijo stotis „Radijo klubas” ir jų laida „Juodkalnija”.
Nacionalinės televizijos šiame konkurse užleido vietą mažesnėms žiniasklaidos priemonėms. Vienintelė nacionalinės komercinės televizijos laida, pretendavusi gauti apdovanojimą, buvo LNK televizijos laida „Papkė”. Deja, komercinės televizijos užmiršta vieną pagrindinių televizijos funkcijų – švietėjišką, ir neria į pramoginių laidų, pritraukiančių didesnę auditoriją, liūną.
Tarp radijo laidų daugiausia nominantų buvo iš Žinių radijo ir „Vox Maris”.
LRTK atstovai pabrėžė, kokios svarbios televizijose ir radijo stotyse kuriamos laidos vaikams. Geriausia kultūros švietimo pramogine laida tapo „Gustavo enciklopedija” (LTV). Radijo laidų vaikams kategorijoje apdovanota Žinių radijo programa „Vakaro žvaigždelė”.
Šiaulių regiono televizijos „S plius” darbuotojai į namus parsivežė geriausios kultūros švietimo analitinės laidos apdovanojimą, jis įteiktas laidos „Baltų duetas” kūrybinei grupei. LRTK komisija nusprendė, kad 2006 metų informacinės laidos titulo nusipelnė Žinių radijo laida „Laiko vinys”.
Geriausia regiono radijo laida pripažintas „A2” parengtas darbas „Iš valstybinių himnų istorijos”. Regioninės televizijos apdovanojimą atsiėmė Kelmės kabelinės televizijos atstovė Rita Ščiglinskienė, ši pristatė savo darbą „Rato, rauduko kaustymas žemaičio Aleksandro Grigo kalvėje”.
Specialūs apdovanojimai skirti ir geriausioms nacionalinių televizijų bei radijų laidoms. Geriausia Nacionalinio radijo kultūros laida pripažintas Prano Morkaus projektas „Kultūra ir religija”. Geriausios televizijos laidos apdovanojimas atiteko „5 kanalo” laidai „Eduardo Andre parkai Lietuvoje”.
Už istorinės savimonės ugdymą stiklinė statulėlė įteikta LTV2 laidai „Amžių šešėliuose”. Neliko pamiršta ir lietuvių kalba. Už rūpinimąsi vaikų kalba apdovanotas kunigas Julius Sasnauskas, rengiantis laidą „Kultūra ir religija” Katalikų radijo Mažojoje studijoje.
Be komisijos išrinktų geriausių 2006 metų laidų, buvo apdovanota dar viena. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija savo apdovanojimą skyrė LTV2 laidai „Nerimo poezija”.
Marga komisija
2006 metų geriausių laidų konkursui buvo pateiktos 47 laidos. Laidų nugalėtojus lėmė LRTK sudaryta komisija. Radijo ir televizijos laidas vertino ne tik žiniasklaidos atstovai – BNS redaktorius Andrius Matonis, žurnalistė Janė Narvilienė, Liudvika Pociūnienė ir kiti. Komisijos nariais tapo ir aktorius Antanas Šurna, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius, filologas Paulius Subačius.
Ir kultūrinė laida gali būti pramoginė
Komisijos vardu teikiant apdovanojimus kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos instituto docentas Žygintas Pečiulis. Nors proga buvo šventiška, žurnalistus ugdantis dėstytojas negailėjo kritikos Lietuvos kultūrinėms laidoms. Jis ragino žurnalistus kurti kuo įdomesnes, kartais net šokiruojančias laidas. „Juk jei darote laidą apie kaimą, nebūtinai laidoje turi griežti kaimo kapela. Galima sugalvoti ką nors nestandartinio”, – patarė Ž.Pečiulis. Žurnalistas užsiminė, kad kultūrinės laidos samprata irgi turi keistis. „Nebūtinai kultūrinė laida turi būti nuobodi ir tik nepramoginė. Manau, „Lietuvos šokių dešimtukas” yra puikus pavyzdys, kaip galima suderinti kultūrą su pramoga. Lietuviai po šio projekto daugiau sužinojo ne tik apie dalyvių asmeninį gyvenimą. Jie tikrai praplėtė akiratį, susipažino su pramoginių šokių stilistika, apranga, judesiais”, – samprotavo VU docentas. Ž.Pečiulis pasiūlė kultūrines laidas kurti trumpesnes. Pasak jo, kas rimta, nebūtinai turi būti ilga.
„Kultūrinis getas” LTV
Kandžių replikų nuo VU dėstytojo kliuvo Lietuvos nacionalinei televizijai ir radijui. Ž.Pečiulis paminėjo terminą „kultūrinis getas”. Pasak jo, toks reiškinys vyksta, kai visos laidos, nors kiek atsiduodančios kultūra, yra tarsi aptveriamos ir uždaromos į atskirą televiziją – LTV2. „Tokios laidos negali būti labai kokybiškos, nes tarp laidų kūrėjų nėra jokios konkurencijos. Jie žino, kad turi padaryti, ir daro, visai nekreipdami dėmesio, kaip”, – teigė komisijos narys.