Vyriausybės kanceliarijos valdininkai žlugdo Lietuvos įvaizdžio strategijos projekto įgyvendinimą. Kol kas nepradėti jokie šiems metams numatyti darbai. Su projektu nesupažindintos valstybinės institucijos užsiima saviveikla – įvaizdis kuriamas spontaniškai.
Pernai Vyriausybės kanceliarija patvirtino Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektą. Jo įgyvendinimas turėjo prasidėti jau šiemet, tačiau per keturis mėnesius niekas nepajudėjo iš vietos.
LŽ šaltiniai teigia, kad pagrindiniai to kaltininkai – už projekto įgyvendinimą atsakingi Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai. Jie dėl stringančio projekto galvos nesuka ir teisinasi vis dar besirengiantys atlikti numatomus darbus.
Prisiėmė įsipareigojimus
Šiemet Vyriausybės kanceliarija turėjo pradėti įgyvendinti Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektą.
Kanceliarija yra numačiusi šiais metais pristatyti ir išaiškinti projektą valstybinių institucijų darbuotojams bei visuomenei, taip pat suplanuoti jų bendradarbiavimo kuriant Lietuvos įvaizdį koordinavimo sistemą. Be to, Vyriausybės kanceliarija įsipareigojo atkurti Informacijos apie valstybę koordinavimo komisiją, inicijuoti Lietuvos įvaizdį formuojančių blogų kūrimą, organizuoti renginius užsienio žurnalistams, sukurti užsienio ir Lietuvos žiniasklaidos stebėsenos sistemą, stiprinti ryšius su išeivija.
Tačiau valdininkai neskuba kurti Lietuvos įvaizdžio. Nors kelis iš minėtų tikslų Vyriausybės kanceliarija buvo užsibrėžusi įgyvendinti per tris pirmus šių metų mėnesius, darbai net nepradėti. Spėjama, kad panašus likimas gali ištikti ir kitus numatytus darbus.
Delsia pasirašyti sutartį
Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektas buvo patvirtintas prieš 5 mėnesius Vyriausybės Strateginio planavimo komitete. Tvirtinant projektą nuspręsta, kad jį kartu su Vyriausybės kanceliarija skelbs viešoji įstaiga „Europos namai”.
Nors tai daryti pastaroji pasiruošusi nuo sausio, iki šiol sutartis su „Europos namais” nepasirašyta. Šį klausimą beveik penkis mėnesius vilkina Vyriausybės kanceliarija.
„Galiu pasakyti, kad viešinimo paslaugas su Vyriausybės kanceliarija deriname nuo sausio”, – teigė „Europos namų” direktorė Judita Akromienė. Pasak jos, kanceliarija jau tris kartus atmetė jos vadovaujamos įstaigos siūlymus dėl projekto pristatymo institucijoms ir visuomenei. Įtikimų argumentų, kodėl siūlymai vis atmetami, J.Akromienė neišgirdo. Direktorė mano, kad tikrosios priežastys ne tos, kurias nurodo Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai. „Iš tiesų kanceliarijoje įvyko reforma, darbuotojų kaita. Tai jau jų vidiniai dalykai”, – įsitikinusi J.Akromienė.
LŽ šaltiniai taip pat tvirtina, jog „Europos namų” siūlymai atmetami ne dėl objektyvių priežasčių, o todėl, kad Lietuvos įvaizdžio formavimo konkursą laimėjo „ne ta kompanija”. Prieš dvejus metus paskelbus įvaizdžio strategijos kūrimo konkursą pasigirdo kalbų, kad jis esą sukurtas konkrečiai bendrovei. Po kritiškų LŽ publikacijų favorite laikyta bendrovė iš konkurso pasitraukė.
Kuria, kaip nori
Kol Vyriausybės kanceliarija snaudžia, kitos institucijos savarankiškai ir niekieno nekoordinuojamos mėgina kurti Lietuvos įvaizdį. Taigi dabar mūsų šalis pristatoma, kaip kam atrodo geriausia.
Dauguma LŽ kalbintų ministerijų atstovų tikino jokios oficialios informacijos apie Lietuvos įvaizdžio strategijos projektą ir jo įgyvendinimą negavę. Iš valdininkų teiginių buvo galima suprasti, kad mūsų šalies įvaizdį jie kuria savarankiškai.
Kultūros ministerija ne kartą susidūrė su informacijos apie Lietuvos įvaizdžio strategiją trūkumu. „Apie strategiją nieko konkretaus nežinau. Jokio oficialaus informavimo nebuvo”, – LŽ sakė kultūros ministro patarėja Giedrė Šešelgienė. Per pastaruosius mėnesius į ją porą kartų kreipėsi asmenys, norėję gauti informacijos apie įvaizdžio projektą. Tačiau pareigūnė jiems negalėjo padėti. „Nieko konkretaus pasakyti negalėjau, nes pati ne ką težinau”, – aiškino G.Šešelgienė.
Oficialios informacijos apie įvaizdžio projektą iš Vyriausybės kanceliarijos negavo ir Krašto apsaugos ministerija (KAM). Rūpindamiesi Lietuvos įvaizdžiu ministerijos darbuotojai veiklos su kitomis institucijomis nekoordinuoja. „Esu susipažinusi su projektu, bet jokių oficialių veiklos gairių iš Vyriausybės kanceliarijos negavome. Tačiau manau, jog turėtume žinoti bendrą Lietuvos įvaizdžio kryptį”, – LŽ dėstė KAM Viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotoja Rūta Putnikienė.
Informacijos apie įvaizdžio projektą stygiumi nesiskundė tik Užsienio reikalų ministerijos (URM) Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas. Mat diplomatinė žinyba linkusi palaikyti tiesioginius ryšius su „Europos namais”.
Nežinia ir ambasadose
Apie Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos projektą buvo girdėję tik keli mūsų šalies ambasadų darbuotojai. Iš šešių kalbintų diplomatų apie jį žinojo vos du. „Asmeniškai domiuosi šiuo klausimu, todėl nemažai žinau. Taip pat gana seniai elektroniniu paštu esu gavęs patį projektą”, – pasakojo Lietuvos ambasados Lenkijoje vyriausiasis specialistas Evaldas Stankevičius.
Jo kolegė iš ambasados Paryžiuje teigė apie Lietuvos įvaizdžio formavimą girdėjusi nedaug. „Nežinau oficialios mūsų šalies pozicijos. Manau, būtinai reikia pristatyti projektą, jo gaires, pagrindinius akcentus užsienyje dirbantiems pareigūnams”, – LŽ tvirtino Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Ina Kniurienė.
Nukentės įvaizdis
Vyriausybės kanceliarijoje įstrigęs Lietuvos įvaizdžio projektas gali gerokai nublankti. Nukentės ir jo kokybė. „Vienareikšmiškai pasakyti, ar nukentės kokybė, negalima. Jei bus politinės valios ir noro, padarysime tai, ką esame užsibrėžę”, – tikino J.Akromienė. Viena iš projekto kūrėjų nesiėmė spręsti, ar valdininkams atsainiai vertinant šį pasaulinės reikšmės projektą bus sukurtas geras Lietuvos įvaizdis. „Čia galime kalbėti apie privataus ir valstybinio sektoriaus darbo skirtumus. Mano galva, privatus dirba kokybiškai ir gerai, mes imtis darbų esame pasiruošę nuo sausio”, – įsitikinusi J.Akromienė.
„Europos namų” direktorė tvirtino, kad net artimiausiomis dienomis pasirašius sutartį su kanceliarija informavimo darbai gerokai vėluos ir užtruks iki rudens. „Laiko labai mažai, dalį veiksmų tektų atlikti ne tik pavasarį, bet ir rudenį. Tai labai svarbus projektas, tačiau pas mus viskas kaip visuomet: ilgai ruošiamasi ir dėl kažkokių priežasčių vis nesiryžtama žengti pirmųjų žingsnių”, – samprotauja J.Akromienė.
Išjudina tik politikai
Direktorė mano, kad vienintelė galimybė išjudinti Vyriausybės kanceliarijos valdininkus yra politikų dėmesys. Tuo J.Akromienė įsitikino, kai Vyriausybės kanceliarija maždaug pusmetį delsė su jos vadovaujama įstaiga pasirašyti projekto vykdymo sutartį. Pernai direktorė kreipėsi į Seimo Užsienio reikalų komitetą (URK) prašydama paspartinti sutarties pasirašymą. „Kanceliarija tuomet iš tiesų delsė pasirašyti sutartį su „Europos namais”. Mes komitete surengėme kelis susitikimus, ir tada jau sutartis buvo pasirašyta”, – prisiminė Seimo URK pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis.
Jis neigiamai vertina tai, kad Lietuvos įvaizdžio projektas įstrigo Vyriausybės kanceliarijos valdininkų kabinetuose. Tačiau politikas pripažįsta, kad Seimas negali paveikti valdininkų. „Tai labai blogai, tiesiog skandalas. Tačiau mes nesame auklės, kad kasdien sektume kanceliarijos darbą. Tuo privalo pasirūpinti Vyriausybė”, – įsitikinęs parlamentaras.
Problemų nemato
Tai, kad per keturis mėnesius nieko nebuvo nuveikta, rodos, nelabai jaudina už projekto įgyvendinimą atsakingus Vyriausybės kanceliarijos valdininkus.
Vyriausybės kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorius Laurynas Bučalis LŽ teigė, kad strategijos įgyvendinimas vyksta sklandžiai.
Dėl vėlavimo jis kaltina gerų siūlymų nepateikusius „Europos namus”. „Strategijos įvaizdis nukenčia, ypač dėl to, kad jo rengėjai nepateikė tinkamo plano”, – įsitikinęs valdininkas.
Pasak jo, sutartis su „Europos namais” iki šiol nebuvo pasirašyta, nes įstaiga nepateikė tinkamų siūlymų. Projekto viešinimo visuomenei ir institucijų darbuotojams renginių projektas kanceliarijai neįtiko dėl kelių priežasčių. „Nebuvo numatytos renginių temos, vietos, miestai, nepateiktas lektorių sąrašas. Jeigu turime leisti valstybės pinigus, norime, kad būtų pasiekti maksimalūs rezultatai. Turime teisę žinoti, kokie bus renginiai ir jų tikslas”, – apie projekto viešinimo visuomenei renginius kalbėjo L.Bučalis.
Departamento direktorius paneigė J.Akromienės žodžius, neva renginių apie įvaizdžio strategijos viešinimą projektas buvo atmestas tris kartus. „Vieną kartą buvo paprašyta pateikti patikslinimus. Čia J.Akromienės klauskite. Mes su ja telefonu kalbamės kelis kartus per dieną. Jei kiekvieną pokalbį vertintumėme kaip atmetimą, vadinasi, turime bėdų dėl darbo tvarkos”, – įsitikinęs L.Bučalis.
Dangstosi parengiamaisiais darbais
Kanceliarija nesijaudina ir dėl to, kad nepaiso terminų, kuriuos pati užsibrėžė. Valdininkai tikina, kad įvaizdžio strategijos projekte numatyti terminai yra neįpareigojantys. „Čia tik toks strategijos autorių siūlymas”, – LŽ tikino L.Bučalis.
Valdininkas ragino nesijaudinti ir tikino, kad vėluojantis įvaizdžio strategijos projekto įgyvendinimas „duos labai gerų rezultatų”.
Per visą pokalbį L.Bučalis primygtinai siūlė dar sykį pasikalbėti su „Europos namų” direktore J.Akromiene. „Matyt, jums daugelis dalykų paaiškinta ne visai taip”, – svarstė už projekto įgyvendinimą atsakingas valdininkas. Pasak jo, antrąsyk LŽ būtų pateikta išsamesnė informacija.
Lietuvos valdžia šalies įvaizdžiu susirūpino prieš keletą metų. 2005-aisiais buvo paskelbtas konkursas dėl strategijos kūrimo. Jį laimėjo projektas „Vivat, Lietuva!”