Tai atšylantis, tai atšąlantis pavasaris sukelia šiek tiek sumaišties žuvų galvelėse, sykiu priversdamas pasinervinti žvejus. Tas pats ir šį savaitgalį. Savaitės pradžioje buvo šilta, į galą pasidarė šalta. Kaip reaguos žuvys į tokius temperatūrų šokinėjimus, – nežinia. Turbūt neigiamai, taip jau paprastai būna. Yra viena gera žinia ir viena bloga. Gera – spiningautojams.
Šiandien jau galima gaudyti lydekas. Bloga žinia – Nemuno deltos regioninio parko ribose nuo vakar negalima gaudyti karšių. Jeigu vis tik karšis, bjaurybė, užkibs – teks paleisti, ir būtinai gyvą. Taip bus daroma šiandien varžybose tarp trijų žūklės klubų, Skirvytės 2-oje krantinėje. Gaudysim viską, o karšius paleidinėsim. Aišku, prieš tai pasvėrę.
Prieš kiek daugiau nei 20 metų šiandien masiškai ir visaliaudiškai būtume dalyvavę komunistinėje talkoje, skirtoje dieduškos Lenino gimtadieniui. Taip būdavo iki pat pirmųjų nepriklausomybės apraiškų. Tai būdavo vadinama „subotniku”. Tai beveik tas pats kaip „subota”, atseit šeštadienis, tik kad per jį reikėdavo dirbti švaros darbus viešoje vietoje, arba bent jau imituoti, kad dirbi, kas dažniausiai ir būdavo daroma. Taip jau gavosi, kad „Vakarų ekspreso” organizuota Nemuno pakrantės valymo akcija beveik sutapo su jau minėto Lenino gimtadieniu. Nereikia mūsų kaltinti kreiva politine orientacija, mes tai darome savo noru ir ganėtinai toli nuo viešų vietų, ir visai ne dėl „dieduškos”… Tiesiog nuvalysim ir bus švaru.
Gandus reikia tikrinti. Tai galima padaryti nors ir šiandien. O gandai yra tokie: nuo abiejų molų puikiai kimba strimelės. Labai gali būti, mat žūklės parduotuvėse labai padidėjo strimelinių kabliukų, pigių valų ir pigių ričių paklausa. Prie senosios perkėlos pastebimas reguliarus piliečių su dviračiais, prie kurių pritvirtintos meškerės, judėjimas į abi puses. Turguje, ne tam skirtose vietose atsirado piliečių, prekiaujančių šviežiomis strimelėmis. Tik šiandien trenktis gaudyti strimelių nepatariu. Sinoptikai žada stiprų šiaurės vakarų vėją. Nupūs. Liks šeima ir be strimelių, ir be maitintojo.
Kuršių mariose, tam tikrose vietose, kimba „mariniai” karosai. Kur yra tam tikros vietos, žvejai, gaudantys karosus, žino. Kas yra „mariniai” karosai? Tai tokie pat karosai kaip ir tvenkinyje, tik dažniausiai ne mažesni nei 0,5 kg ir labai skanūs, išsiplovę skaidriu marių vandenėliu. Sufleruoju vietas tiems, kurie nežino. Tai yra Kuršių nerijos seklumos, švendrynai. Gylis iki metro. Tokių vietų Kuršių nerijos pusėje pilna, reikia ieškoti, kur konkrečiai tie „mariniai” laikosi. Neretai jie laikosi Gintaro įlankoje prie Juodkrantės, bet nebūtinai jų ten bus dabar, reikia ieškoti.
Dar vienas beveik tikras gandas yra toks, kad šiandien jau galima gaudyti Kintų tvenkiniuose. Dėl visa ko geriau būtų paskambinti ir paklausti, tačiau iš patikimų šaltinių girdėjau, kad šį šeštadienį tvenkiniai jau bus atviri žvejams. Nežinantiems šių tvenkinių niuansų galiu patarti, kad dabar, kol dar šaltoka, ko gero, geriausias masalas vietiniams karpiams – sliekų ir kukurūzo sumuštinis. Karpiai po žieminio snaudulio pageidauja mėsiškų patiekalų. Įšilus vandeniui, jie riebaus maisto nebenori, o dabar sliekas kaip tik.