Griežtos Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) kalbos apie Prancūzijos sugrąžinimą prie darbo padėjo jam užsitikrinti lyderio poziciją prieš sekmadienį vyksiantį pirmąjį prezidento turą, bet ji anaiptol negarantuoja jam pergalės.
Dešiniųjų lyderiui ant kulnų lipa socialistų kandidatė Segolene Royal (Segolen Ruajal), puoselėjanti viltis tapti pirmąja moterimi Prancūzijos prezidento poste.
Be to, netikėtumų gali pateikti ir centristų kandidatas Francois Bayrou (Fransua Beru), kuris visose pastarųjų savaičių viešosios nuomonės apklausose tvirtai laikosi trečioje vietoje.
Rinkimų baigtį itin sunku prognozuoti, nes maždaug kas trečias prancūzų rinkėjas dar neapsisprendęs, už ką atiduos savo balsą.
„Reikia tik palenkti į savo pusę kelis tūkstančius rinkėjų, ir rezultatai prie finišo linijos gali pasikeisti”, – sakė kairiosios pakraipos savaitinio naujienų žurnalo „Nouvel Observateur” vyriausiasis redaktorius Jeanas-Marcas Bouguereau (Žanas Markas Bugro).
Penktadienį, paskutinę oficialios rinkimų kampanijos dieną, paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai leidžia spėti, kad sekmadienį daugiausiai balsų surinks 52 metų N.Sarkozy ir 53 metų S.Royal, kurie susirungs gegužės 6-ąją vyksiančiame antrajame rinkimų ture.
Tai antrasis viešosios nuomonės tyrimas šią savaitę, kuriame S.Royal ir M.Sarkozy, nuo sausio buvusio visų apklausų lyderiu, pozicijos susilygino. Abu tyrimus atliko CSA, kurio apklausose parama S.Royal visuomet yra keliais procentais didesnė nei kitų nuomonės tyrimo institutų apklausose.
Remiantis laikraštyje „Le Parisien” išspausdintos apklausos rezultatais, už buvusį vidaus reikalų ministrą N.Sarkozy sekmadienį ketina balsuoti 27 proc., už S.Royal – 26 proc. respondentų, o antrajame rinkimų ture abu kandidatai surinktų po 50 proc. balsų.
Šios apklausos duomenimis, 17 proc. balsų pirmajame rate turėtų surinkti 55 metų F.Bayrou, nuo kurio nedaug atsilieka kraštutinių dešiniųjų lyderis Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) – jam pirmenybę suteikė 16 proc. respondentų.
Kita penktadienį išspausdinta apklausa N.Sarkozy prognozuoja tvirtą pergalę antrajame rinkimų ture, kuriame jis turėtų gauti 53,5 proc. balsų, o S.Royal – 46,5 procento.
Ši „Ipsos”/”Dell” apklausa, kurios rezultatus išspausdino žurnalas „Le Point”, rodo, kad pirmajame rinkimų rate N.Sarkozy turėtų surinkti 30 proc. balsų, S.Royal – 23 proc., F.Bayrou – 18 proc., J.-M.Le Penas – 13 procentų.
Jos duomenimis, jei antrajame rate susirungtų N.Sarkozy ir F.Bayrou, pergalę iškovotų centristų kandidatas. Jie surinktų atitinkamai 52 ir 48 proc. balsų.
Maždaug 44,5 mln. Prancūzijos rinkėjų turės galimybę pareikšti savo valią dėl to, kas turėtų prezidento poste pakeisti Jacques’ą Chiracą (Žaką Širaką), kuris 12 metų valdė Prancūziją. Kadenciją baigiantis prezidentas išreiškė paramą jo valdančiosios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) kandidatui N.Sarkozy.
Visi pagrindiniai kandidatai žada permainas Prancūzijai, tačiau siūlo visiškai skirtingus kelius, kaip kovoti su 8,4 proc. siekiančiu nedarbu, ką daryti su milžiniška valstybės skola ir kaip sumažinti įtampą imigrantų rajonuose, per kuriuos 2005-ųjų pabaigoje nusirito kruvinų riaušių banga.
Naujo valstybės vadovo taip pat lauks užduotis atkurti Prancūzijos ir Europos vienybę, kuriai buvo suduotas rimtas smūgis, kai šalies rinkėjai 2005 metais referendume triuškinama balsų dauguma nepritarė Europos Sąjungos konstitucijai, sustabdydami naujos Europos kūrimo procesą.
Šie rinkimai į politinę areną atves jaunesnių lyderių kartą ir gali tapti persilaužimo momentu šalies visuomenei, kurioje giliai įsišaknijęs nerimas dėl ateities ir nepasitikėjimas politikais.
Vengrų imigranto sūnus N.Sarkozy ragina „visiškai atsiriboti” nuo praeities politikos ir žada sumažinti nedarbo lygį, sugrąžinti sunkiam darbui jo tikrąją vertę, ir, pasitelkus mokesčių politikos permainas, paspartinti ekonomikos augimą.
Griežtos kritikos sulaukė jo raginimai steigti Imigracijos ir nacionalinės tapatybės ministeriją, kurie buvo įvertinti kaip taktinė gudrybė pažadais išmokyti arabų ir afrikiečių imigrantus tapti tikrais prancūzais palenkti į savo pusę kraštutinius dešiniuosius.
Tačiau rimčiausia politine kliūtimi kelyje į valstybės vadovo postą N.Sarkozy gali tapti per dvi kadencijas vidaus reikalų ministro poste jo susikurtas griežto politikos įvaizdis, nes apklausos rodo, kad rinkėjai jo prisibijo.
S.Royal nepraleido progos tuo pasinaudoti, vietoje dešiniojo sparno kandidato „brutalumo” pasiūlydama rinkėjams savo „ramią tvirtybę”, ir žadėjo ginti bei gerinti socialines garantijas.
Tačiau buvusiai socialistų prezidento Francois Mitterrand’o (Fransua Miterano) patarėjai sunkiai sekasi išsklaidyti abejones dėl to, ar ji turi valstybės vadovui būtinų savybių.
Neseniai jai teko atremti socialistų gretose pasigirdusius raginimus prieš pirmąjį rinkimų turą susivienyti su F.Bayrou, kad būtų įveiktas N.Sarkozy.
Tuo tarpu centristas F.Bayrou žada nugriauti Prancūziją į kairiųjų ir dešiniųjų stovyklas padalijusią „Berlyno sieną” ir suformuoti vienybės vyriausybę, kurioje dirbtų joms abiem atstovaujantys nuosaikių pažiūrų politikai.
Tačiau būdamas mažos partijos lyderiu F.Bayrou susidurtų su rimtomis problemomis siekiant susitarimų dėl valdžios pasidalijimo, sako kritikai, kurie pabrėžia, kad jo siūlymas išprovokuotų politinį paralyžių.
Jau šeštadienį savo balsus galės atiduoti maždaug 882 000 Prancūzijos piliečių, gyvenančių užjūrio departamentuose, bei 820 000 išeivių iš Prancūzijos, kurie galės balsuoti šalies ambasadose ir konsulatuose užsienyje.
Balsavimas žemyninėje Prancūzijoje prasidės sekmadienį 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) ir baigsis 20 val. (21 val. Lietuvos laiku). Pirmųjų rezultatų tikimasi iš karto po balsavimo pabaigos.