Didžiausios šalies aviakompanijos priekaištauja Vilniaus oro uostui dėl didelių mokesčių ir pernelyg lėtos plėtros
Naujas Vilniaus oro uosto terminalas bus baigtas šių metų spalio mėnesį, tačiau keleivius skraidinančios kompanijos mano, kad šis objektas jau turėjo stovėti prieš 2-3 metus. Dėl vėluojančios Vilniaus oro uosto plėtros vežėjai negali didinti keleivių skaičiaus, negana to, anot „airBaltic” generalinio direktoriaus Tado Vizgirdos, yra priversti mokėti keturis kartus didesnį mokestį nei, tarkim, Rygos oro uoste. Pašnekovo duomenimis, Latvijos sostinėje nutupdyti lėktuvą „Boeing” kainuoja apie 2 tūkst. litų, Vilniuje – 8,1 tūkst. litų.
Liutauras Tarabrinas, bendrovės „flyLAL” Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius, sako, kad 50 litų mokestis, imamas už kiekvieną keleivį, yra per didelis atsižvelgiant į Vilniaus oro uosto „provincialumą”. L.Tarabrino teigimu, Europoje tik Londone imami didesni mokesčiai.
T.Vizgirda tikisi, jog atidarius naują terminalą, kuris leis padidinti Vilniaus oro uosto pajėgumą iki 3 mln. keleivių per metus, mokesčiai mažės.
Lūkesčiai nesutampa
Vežėjų ir Vilniaus oro uosto atstovų prognozės dėl keleivių pagausėjimo smarkiai skiriasi. T.Vizgirda aiškina, kad 2015 metais „airBaltic”, kaip ir Vilniaus oro uostas, planuoja aptarnauti 3 mln. žmonių. „Jei mūsų prognozės išsipildys, turėtume būti monopolininkai. Tačiau to negalės būti, nes į Lietuvą atvyks ir daugiau vežėjų – „Rynair”, „Easy Jet”, – dėsto T.Vizgirda.
Teigdamas, jog pernai vienas estas lėktuvu keliavo 1,19, latvis – 1,17, lietuvis – 0,42 karto, Vilniaus oro uosto Plėtros departamento direktorius Mindaugas Bajerčius sako laukiantis kasmetinio 10 proc. keleivių gausėjimo.
L.Tarabrinas tikina, kad „flyLAL” žmonių skraidinimą kasmet ketina didinti 30 procentų. „Vien pirmąjį ketvirtį keleivių padaugėjo 20 proc., bet piku to pavadinti negalima. Vilniaus oro uosto prognozės neatitinka realybės, – mano Tarabrinas. – Kaip galima sakyti, jog oro uosto pajėgumas pakankamas, jei mes rytą, nuo penktos iki aštuntos valandos, negalime skraidinti keleivių užsakomaisiais reisais. Vilniaus oro uosto plėtra per metus turėtų būti 30-50 proc., o ne tokia kaip dabar.”
Kad būtų nepriklausoma nuo Vilniaus oro uosto plėtros, „flyLAL” ėmėsi statyti savo terminalą.
Ateityje – dar vienas terminalas
Vilniaus oro uosto atstovai nesutinka su vežėjų priekaištais dėl lėtos plėtros ir teigia, jog iki galo neišnaudojamas net esamo terminalo pajėgumas. „Dabartinis terminalas pajėgus priimti 2,2 mln. keleivių. Pernai jų skraidinta 1,4 milijono. Spalį bus pastatytas dar vienas terminalas. Jis leis per metus skraidinti 3 mln. keleivių”, – skaičiuoja Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Antanas Skubėjus. Pasak jo, Vilniaus oro uosto pajėgumą sustiprins dar vienas terminalas – šiaurinis.
Tačiau M.Bajerčius tikina, kad šio terminalo greitai neišvysime. „Birželio pabaigoje bus patvirtintas detalusis oro uosto planas. Jame numatyta vieta šiauriniam terminalui. Tačiau kada jis bus statomas, nežinia. Tai gali būti 2020 ar 2025 metais”, – sako M.Bajerčius. Patvirtinus detalųjį planą greičiausiai prie oro uostos bus įrengta tramvajaus stotelė, atskiras išvažiavimas į Žirnių gatvę, o prie Lydos plento numatyta vieta lėktuvų angarams.