Ilgą laiką kovojęs dėl gamtinių dujų kainų reguliavimo idėjos Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas jaučiasi pasiekęs pergalę
Prezidentui Valdui Adamkui pasirašius Gamtinių dujų įstatymą, dujų kainos bei dujų tiekėjų pelnas bus ribojamas. Kainų komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas skaičiuoja, kad pirmiausia dėl to laimės eiliniai dujų vartotojai, kasmet sutaupysiantys bent 100 mln. litų.
Nors šis įstatymas nenaudingas Kremliaus valdomam „Gazprom” bei jo satelitinėms bendrovėms Lietuvoje, rinkos prievaizdas sako, kad nuo metų vidurio dujos Lietuvai nebrangs, kaip gąsdina premjeras Gediminas Kirkilas.
Paskutines kadencijos dienas skaičiuojantis V.Jankauskas sako, kad brangstančios dujos skaudžiausiai paliečia šilumos vartotojus. O norint to išvengti šilumininkams būtina mažinti priklausomybę nuo šios kuro rūšies.
– Praėjusią savaitę prezidentui pasirašius Gamtinių dujų įstatymą galutinai paaiškėjo, kad dujų kainos bus reguliuojamos. Kam tai naudinga?
– Be kai kurių didelių vartotojų, Lietuvoje kasmet parduodama 2 mlrd. kubinių metrų dujų – jų kaina siekia 500 litų už tūkstantį kubų. Sumažinus dujų tiekėjų pelno maržą iki 5 proc., vartotojams atitektų 100 mln. litų. Jei kainos būtų reguliuojamos, šiuos pinigus pasiimtų „Dujotekana” ir „Lietuvos dujos”.
Būtų visiškai nesuprantama, kad dujų kainai pakilus iki europinės tiekėjams toliau būtų likusi 15 proc. marža. Kam mums taip skriaustis…
– Nors prezidentas įstatymą pasirašė, taisytinų dalykų jame rado. Gal šalies vadovui reikėjo neskubėti ir vetuoti įstatymą?
– Įstatymas geras, nors jame ir yra klaidelių. Tai suprantama, nes projektas buvo ilgai politikų tampomas, buvo siūloma galybė pataisų.
Mums įstatymas labai reikalingas – juk reikia perskaičiuoti dujų kainas. Yra neaiškumų ir dėl naujų teritorijų dujofikavimo, nes kai kuriose vietovėse vamzdynus nori tiesti kelios bendrovės.
– Premjeras Gediminas Kirkilas gąsdina, kad jau nuo metų vidurio „Gazprom” gali keršyti ir pabranginti dujas Lietuvai.
– Ar būtų priimtas sprendimas reguliuoti kainas, ar nebūtų, pagal savo programą 2008 metais „Gazprom” gamtinių dujų kainą Lietuvai sulygins su europietiška. Tik dėl mažesnio atstumo Lietuvoje dujos bus kiek pigesnės nei Vokietijoje.
Todėl į visa tai žiūriu ramiai – šių metų dujų kainos jau patvirtintos. O metų viduryje keisti patvirtintą dujų kainų formulę būtų didelis akibrokštas.
Mano, kaip reguliuotojo, nuomone, toks sprendimas yra teisingas – negalima monopolistui leisti nusistatyti kokias nori kainas – tai elementarus principas. Juk monopolistas visada kels kainas, kiek norės. O neprižiūrimas jis dar ir paslaugos kokybę pabloginti gali.
– Stengdamasis užkirsti kelią kainų reguliavimui premjeras sakydavo, esą tai draudžia daryti ES teisės aktai. Ar Lietuva nesulauks kritikos iš Briuselio?
– Netiesa, kad direktyvoje rašoma, jog negalima reguliuoti kainų. Joje tik baiminamasi, kad pradėjus reguliuoti kainas dėl menko uždarbio sumažės dujų tiekėjų, o dėl silpnesnės konkurencijos praloš vartotojas.
Tokia logika būtų teisinga, tačiau realybė yra kitokia. Į Lietuvos dujų rinką pastaraisiais metais bandė ateiti keletas įmonių – net licencijas joms esame išdavę. Tos bendrovės tikėjosi prekiauti dujomis, važiavo į Maskvą, bandė tartis, tačiau nė viena taip ir negavo dujų.
Viena ES pareigūnė manęs klausė, kodėl Lietuva turi tik du dujų tiekėjus, kodėl nėra didesnės konkurencijos? Atsakiau, kad norėtume ir trečio ar ketvirto tiekėjo, bet juk viskas sprendžiama „Gazprom” būstinėje Maskvoje. Gali turėti kokias tik nori licencijas, leidimus ar gerus ketinimus. Jei negausi dujų kvotos Maskvoje, visa tai neturės jokios reikšmės.
Rinka uždaryta ne dėl to, kad mes reguliuojame kainas, o dėl „Gazprom” politikos – jam daugiau tiekėjų čia nereikia.
– Turbūt sunkiai rastume įstatymą, kuris būtų svarstomas ketverius metus. Kodėl politikams reikėjo taip ilgai kivirčytis?
– Dalyvaudamas diskusijose Seime mačiau, jog dėl daugelio šio įstatymo nuostatų politikai rasdavo kompromisą. Tačiau dėl kainų reguliavimo jiems niekaip nepavykdavo susitarimo. Galbūt todėl, kad dujų tiekėjai gaudavo didelį pelną ir gindavo teisę į jį.
– Seimo nariai ėmėsi tyrimo, kurio tikslas – nustatyti, ar pagrįstai brango šiluma ir karštas vanduo. Kam šis tyrimas reikalingas?
– Kai 2002-2005 metais dujų kainos mažėjo, visiems buvo gerai. Suprantama, sunku susitaikyti, kad šiluma brangsta. Tai politiškai skausmingas klausimas, nes dauguma gyventojų naudojasi centralizuoto šildymo sistema. Žmogui nerūpi, kad brangsta dujos, jis nepastebi, jog tai didina šilumos kainą. O politikai juk skelbiasi ginantys žmonių interesus.
– Tai ko siūlytumėte imtis, kad brangstančios dujos ne taip skaudžiai paliestų vartotojus?
– Ypač sėkmingos buvo šilumos įmonių investicijos į atsinaujinantį kurą. Pavyzdžiui, Utena pasistatė katilą, kūrenamą medieną, ir taip atsvėrė dujų pabrangimą. Tačiau kai kurios kitos bendrovės orientavosi kūrenti gamtines dujas – jų kaina pakilo, o šilumos įmonės nukentėjo. Keista žiūrėti, kaip kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Druskininkų, priešinasi idėjai įrengti mieste mediena kūrenamą katilą.