Jėgos, kurias pajudino krekenaviškė Dalia Budrevičienė, net aukštiems pareigūnams kelia baimę ar virpulį. Prieš kelerius metus nelygioje kovoje su šiomis jėgomis krito generalinis prokuroras. Ar dėl to Generalinė prokuratūra nesiryžta perimti „Krekenavos agrofirmos” bylos? Ir kam Lietuvoje naudinga vokelių sistema?
Apie tai LŽ kalbėjosi su advokatu, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininku Kęstučiu Čilinsku.
– Daliai Budrevičienei patekus tarp teisėsaugos ir visuomenės girnapusių ją gynėte, o vėliau įtikinėjote pradėti nuosavą verslą. Ar moteris nepalūš kovodama dėl savo ateities?
– Žinoma, jai teko nusivilti valstybe ir žmonių sąžiningumu. Bet dabar toks Lietuvos istorijos laikotarpis. Dvigubi standartai, melas, lydintis nuo sovietinių laikų, tik įgavo kitą atspalvį.
Bet kol vyko privatizacija, ne geras darbas lėmė, kam atiteks didžiausi kąsniai. Ir dabar, kol bus išsidalyti Europos Sąjungos fondų milijardai, ne sąžiningumas ir gebėjimas dirbti lems, kam tie tie pinigai atiteks. Naujos visuomenės kūrimas prasidės, kai milijardai bus išdalyti ir apsukriausiųjų turtėjimas priklausys ne nuo mokėjimo duoti kyšį, o nuo gebėjimo skaidriai ir kokybiškai dirbti.
Dabartinius milijonierius „gimdo” mokėjimas tvarkyti vokelius: pilnesni – pareigūnams, kiti – darbuotojams. D.Budrevičienė viešu priekaištu Viktorui Uspaskichui „užkabino” vokelinės ekonomikos esmę. Ir sulaukė šiurkštaus atsako. Jei ne žiniasklaida ir nevyriausybinės organizacijos, jai būtų buvę sunku, nes valdžia, kurioje dominuoja vokelinio verslo bosai, mažų mažiausiai abejinga.
Ypatinga agrofirma
– Ar valstybė turi remti, saugoti jos biudžetui ir teisėtumui nusipelniusius žmones?
– Teisinė valstybė atlygina asmenims, nusipelniusiems papildant biudžetą, ir pasirūpina tinkama jų apsauga. Bandantieji persekioti tiesą atskleidusius žmones turėtų būti traukiami atsakomybėn. Teisinė valstybė įstatymais įtvirtina apribojimus, draudžiančius tokį žmogų atleisti iš pareigų. Be to, teisinė valstybė pasirūpina garantuoti liudytojų slaptumą. Tačiau…
D.Budrevičienė pranešė, kad ne vienas asmuo gali patvirtinti, jog „Krekenavos agrofirmos” apskaita melaginga. Bet tie žmonės nedrįsta liudyti, nes bijo atsakomojo bendrovės vadovybės smūgio. Tokio, kokį patyrė D.Budrevičienė: atleidimo iš darbo, baudžiamojo persekiojimo.
Kai buvo tiriama vokelių byla, prašiau prokuratūros priimti sprendimą dėl liudytojų, nukentėjusiųjų anonimiškumo. Ji šio prašymo nepatenkino dangstydamasi fraze, esą liudytojai turi patys reikalauti anonimiškumo. Tai – signalas tylėti. Nesaugu pasiskelbti, kad nori liudyti anonimiškai prieš „Krekenavos agrofirmą”, o tada laukti pareigūnų sprendimo: patenkins ar nepatenkins prašymą dėl anonimiškumo.
D.Budrevičienę dėl liudijimo persekiojo, jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Tad vargu ar atsiras drąsuolių, kurie eis liudyti, jei prokurorai iš anksto negarantuos jų apsaugos – anonimiškumo. Tirdami tokią reikšmingą bylą prokurorai privalo vadovautis įstatymais. Jie reikalauja aktyviai siekti tiesos. Prokuroras turėtų ne atmesti prašymą dėl liudytojų apsaugos užtikrinimo, o, vykdydamas įstatymo nustatytą ikiteisminio tyrimo kontrolės ir organizavimo funkciją, imtis priemonių, kad potencialūs liudytojai iš anksto žinotų, jog bus apsaugoti.
Kita vertus, suprantu ir prokurorus: „Krekenavos agrofirma” nėra paprasta bendrovė. Įmonės akcininkai – įtakingi politikai, kurie naudojasi įtaka, kad praturtėtų. Tos įtakos bijo ir teisėsaugos institucijos. Todėl svarbus kiekvienas žmogus, padedantis D.Budrevičienei jos bylose prieš šią oligarchinę sistemą.
„Jangilos” pėdsakai
– Gal vertėtų vokelių bylos tyrimą perduoti Generalinei prokuratūrai?
– Šios bylos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriaus pareigūnai. Galimas dalykas, kad tuos pareigūnus veikia įtakingų „Krekenavos agrofirmos” akcininkų autoritetas ir baimė, jog pastariesiems nenaudingas sprendimas gali atsiliepti jų karjerai. Todėl ir prašiau, kad Generalinė prokuratūra perimtų šios bylos tyrimą. Vilties suteikė generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio atsakymas, esą klausimas sprendžiamas. Bet sprendimo iki šiol nesulaukėme.
– Generalinės prokuratūros pareigūnai per neoficialius pokalbius skundžiasi turintys daug darbo. Gal „Krekenavos agrofirmos” byla jiems neatrodo reikšminga?
– Teisės ir valstybės interesų požiūriu ši byla yra labai svarbi. Ji gali sietis su kitomis bylomis. Teisės projektų ir tyrimų centras dar 2002 metais Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašymu atliko ekspertinį bendrovės „Jangila” ir jos partnerių veiklos vertinimą. Teisės ekspertai, remdamiesi Seimui pateikta tuometės finansų ministrės Dalios Grybauskaitės ir Valstybės kontrolės Utenos skyriaus informacija, padarė išvadas: yra pagrindo su „Jangilos” veikla susijusius asmenis įtarti nusikalstama veika, numatyta bent penkiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Kontrolierių revizijos akte nurodyta, kad tarptautinė verslo bendrovė „Jangila Incorporated” Didžiosios Britanijos Virginijos salų įmonių rejestre įregistruota 1995 metų birželio 8-ąją. Šioje įmonėje buvo tik vienas žmogus: jis ir akcininkas, ir vadovas, ir milijoninės vertės darbų vykdytojas. O pinigus gaudavo ir pagal įgaliojimą tvarkydavo viena moteris. Iš revizijos akto matyti, kad „Jangila” veikė nelegaliai, t. y. pažeisdama įstatymus. Nepaisydama to V.Uspaskicho kontroliuojama UAB „Vikonda” sudarė su šia vieno žmogaus įmone sandorį. Juo perleido „Jangilai” Lietuvai reikšmingą ir „Vikondai” pelningą verslą: tarpininkavimą atsiskaitant už importuojamas dujas tarp „Gazprom” ir „Lietuvos dujų”. Šis sandoris lėmė šimtus milijonų litų nuostolių „Vikondai” ir tuo pat metu – jos darbuotojams, tačiau buvo asmeniškai naudingas tam, kas valdė šią situaciją.
1995-1997 metais „Jangila” iš „Vikondos” perleistos ūkinės-komercinės veiklos gavo 270 890 627 litus pajamų. Jos direktorius nuslėpė šias pajamas, neįregistravo bendrovės kaip pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos ir nesumokėjo valstybei 7 048 029 litų PVM. Prokuratūros pareigūnai iš pradžių principingai tyrė šią neteisėtą veiką. Panevėžio apygardos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą, pareiškė civilinį ieškinį. Tačiau padėtis pasikeitė, kai V.Uspaskichas 2000 metais buvo išrinktas į Seimą ir tapo Ekonomikos komiteto pirmininku. Tuomet vienas pirmųjų naujo Seimo aktų buvo – pakeisti generalinį prokurorą.
Kodėl krito prokuroras
– Visuomenei buvo pateiktos kelios versijos, kodėl generalinis prokuroras negali eiti pareigų, todėl užkulisių nežinantys žmonės tokį Seimo žingsnį laikė teisėtu.
– Konstitucinis Teismas vėliau nustatė, kad 2000-aisiais generalinio prokuroro įgaliojimai nutraukti pažeidžiant Konstituciją. Teisėto jo atleidimo pagrindo nebuvo. Tačiau nei generalinis prokuroras grąžintas į pareigas, nei bylos ištirtos. Galima įtarti, kad tų pačių asmenų vykdomas pinigų plovimas ir jį lydintys kiti nusikaltimai nesibaigė ir tada, kai „Jangila” nutraukė veiklą. Panašus pinigų plovimas ir kiti susiję nusikaltimai gali paaiškėti tiriant D.Budrevičienės iškeltą „Krekenavos agrofirmos” vokelių problemą. Juk atlyginimų mokėjimas vokeliuose reiškia, kad dalis bendrovės lėšų nusikalstamu būdu pasisavinama, slepiami mokesčiai. Juodieji pinigai naudojami korupcijai ir politinei įtakai stiprinti. Tokią nusikalstamą veiką gali atskleisti prokurorų jau pradėtas tyrimas dėl įtariamo juodųjų pinigų naudojimo Darbo partijos veikloje.
Neseniai visuomenei pranešta apie „Jangilos” atgimimą greta Lietuvos, Kaliningrado srityje. Tad peršasi išvada, jog yra pagrindo atnaujinti baudžiamąjį tyrimą ir dėl „Jangilos”. Mat pagal Baudžiamąjį kodeksą patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis netaikoma, kai tas pats asmuo ar asmenų grupė tęsia nusikaltimus. Arba kai nesuėjus vieno nusikaltimo senačiai, padaromas naujas nusikaltimas.
Galima įžvelgti schemą
– Ką tai turi bendra su vokelių skandalu ir jo herojais?
– Yra pagrindo įtarti, kad minėti pinigų plovimo atvejai gali būti siejami su tais pačiais asmenimis. V.Uspaskichas turėjo lemiamą įtaką „Vikondai”, kai ši įtartinai perleido savo didelių pajamų šaltinį „Jangilai”. Jis turėjo įtakos su vokelių skandalu susijusioje „Krekenavos agrofirmoje”. Pagaliau V.Uspaskichas, kaip steigėjas ir tuometinis vadovas, turėjo įtakos galbūt juodais pinigais disponavusiai Darbo partijai. Be to, kaip nustatė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, V.Uspaskichas būdamas ūkio ministras naudojosi savo pareigomis dėl verslo Rusijoje. Galima įtarti, jog tam buvo skirti iš Lietuvos išplauti pinigai. Jei paaiškėtų, kad šiuos atvejus sieja tų pačių asmenų tyčinis sumanymas savintis įmonių lėšas, jas plauti ir naudoti juodajam verslui, juodosioms politinėms technologijoms, tai galėtų būti vertinama kaip vieno nusikaltimo epizodai. Tad ir senatis patraukti atsakomybėn nebūtų suėjusi, nes ji būtų skaičiuojama nuo pastarojo epizodo pabaigos.
Saugosi patys
– Tačiau Generalinė prokuratūra tyli?
– Teisės projektų ir tyrimų centras pasiūlė generaliniam prokurorui spręsti dėl visų minėtų atvejų sujungimo į vieną bylą ir jos tyrimo Generalinėje prokuratūroje. Teisininkai turi pagrindo abejoti vokelių bylos sėkme, kol jos neperims Generalinė prokuratūra. Atsižvelgiant į tų veikų grėsmę nacionaliniam saugumui, veikėjus turėjo persekioti Valstybės saugumo departamentas. Tačiau šis pastaruoju metu įniko kovoti su Seimo komitetu ir jam liudijusiais pareigūnais. Nei pastarieji, nei D.Budrevičienė nėra saugūs. Valstybė nepajėgia jų apginti. Savo saugumu ir žmogaus teisių paisymu turi rūpintis patys piliečiai, nors iš jų surinktų mokesčių kasmet vien Valstybės saugumo departamentui išlaikyti skiriama 68 mln. litų.
Oligarchinė valstybė
– Žmonės svarsto, kad D.Budrevičienės likimu privalo pasirūpinti valdžios atstovai.
– Apie etiką ir sąžinę nekalbėsime. Tačiau tai, jog tarp bendrovės, kuri gavo didelę Europos Sąjungos paramą, akcininkų yra Seimo ir Vyriausybės atstovų, rodo, kaip veikia korupcinė-oligarchinė sistema. Sąžiningai dirbančioms įmonėms, neturinčioms vokelių sistemos, sunku tikėtis gauti lėšų iš ES paramos fondų. Mat jos neturi iš ko duoti kyšio: nei tiesioginio, nei paslėpto (pavyzdžiui, akcijomis). Neatsitiktinai vienu metu tarp tuometinių ūkio ministro ir finansų ministro vyko kautynės dėl to, kam atiteks lemiamas vaidmuo skirstant paramą. Laimėjo V.Uspaskichas. Gal įtakingi valdžios atstovai atsitiktinai tapo jo bendrovės akcininkais? Jeigu jie būtų prieš vokelių sistemą, tada, kai teismas nustatė, kad agrofirmos administracija neteisėtai susidorojo su vokeliams karą paskelbusia D.Budrevičiene, žymieji akcininkai bent jau turėjo susirinkti ir spręsti klausimą dėl administracijos vadovybės keitimo. Bet jei nebus vokelių, nebus ir juodųjų pinigų, o jie, matyt, reikalingi.
Kol egzistuos praktika, kad verslo magnatai gali būti ir politikai, kol politikų akcijos nebus perduotos specialiam fondui, kurio valdymas nuo jų nepriklausys, tol turėsime oligarchinę valstybę. Joje, kitaip nei teisinėje valstybėje, vietoj įstatymo ir teisės lemiamas vaidmuo tenka pinigams. Politikai ir valstybės tarnautojai yra atsidavę ne tautai ir piliečiams, o praturtėjimui.