Pusė algos – mokesčiams

Daugelis užsienio laivyne dirbančių jūrininkų gyvena šiandiena ir stengiasi negalvoti apie ateitį. Neva kol pakanka jėgų, reikia plaukti į jūrą, o po to – žiūrėsime.

Iš tūkstančių Lietuvos jūrininkų, dirbančių laivuose su svetimomis vėliavomis, tik vienetai gauna socialinį draudimą, kuris suteikia teisę į nemokamą medicininį aptarnavimą, senatvės ar invalidumo pensiją bei kitokias socialines gėrybes.

Geriausiu atveju jūrininkai patys moka nedideles socialinio draudimo įmokas „Sodrai“, kad gautų medicininę pagalbą ir minimalią senatvės pensiją. Dažniausiai turintys sveikatos bėdų ir ne jaunuoliško amžiaus.

Jaunimas dar nemąsto apie tokią tolimą perspektyvą, kaip gyvenimas senatvėje.

Pas mus socialinis draudimas yra savanoriškas, todėl valstybė negali priversti žmonių nuo jaunystės rūpintis geresnėmis pensijomis.

„Aš iki pensijos neišgyvensiu!“, – dažniausiai kaip apie savaime aiškų dalyką nekoketuodami kalba kapitonai ir vyriausieji mechanikai, kai jų klausiama, kodėl nemoka socialinio draudimo įmokų.

Tarptautinė transportininkų federacija (ITF) AB jūreivio bazinį tarifą specialiai nustatė kone dvigubai didesnį už tą, kurį rekomenduoja Tarptautinė darbo organizacija (ILO). Taip siekiama, kad laivuose su patogiomis vėliavomis dirbantys jūrininkai patys mokėtų socialinio draudimo įmokas. Tos vėliavos todėl ir yra patogios, kad šių laivų savininkai už savo jūrininkus nemoka socialinių mokesčių. Taip sutaupo daugybę pinigų įguloms išlaikyti.

Tačiau jūrininkai uždirbtų pinigų nenori leisti netgi savo pačių geresniam gyvenimui išėjus į pensiją.

„Kodėl turiu atimti pinigus iš šeimos ir atiduoti „Sodrai“? Mano įmokos bus skirtos dabartinių pensininkų pensijoms, o iš ko mokės man, kai jaunimas išvažiavo į užsienį? Apskritai iki pensijos dar toli, per tą laiką arba pasikeis įstatymai, arba jau mano vaikai atsistos ant kojų“, – taip šiandien svarsto ne vienas vidutinio amžiaus jūrininkas.

Dar vienas gana paplitęs argumentas, kuriuo remiasi užsienio laivyne dirbantys jūrininkai: visur didžiąją socialinio draudimo įmokų dalį už darbuotojus moka darbdavys. Patys darbuotojai moka ne daugiau kaip 7-8 proc. ar net 3 proc., kaip Lietuvoje. O laivuose su patogiomis vėliavomis dirbantys mūsų jūrininkai „Sodrai“ turi atiduoti kone pusę atlyginimo, kad gautų gerą senatvės pensiją. Neva tai neteisinga.

Nelengvas pasirinkimas

Kiekvienas savaip supranta teisingumą. Užsienio laivuose dirbantys jūrininkai pavydžiai linkčioja į savo kolegas iš Lietuvos laivyno. 31 proc. mėnesinio atlyginimo įmokas „Sodrai“ už juos moka laivo savininkas. Jiems garantuota aprūpinta senatvė, nemokamas medicininis aptarnavimas ir apmokėti nedarbingumo lapeliai.

Tačiau, pavydžiai prieštarauja Lietuvos laivyno jūrininkai, užsienio laivyne įsidarbinę kolegos gauna tokius didelius atlyginimus, jog gali sumokėti už bet kokią medicininę paslaugą ir sutaupyti ne tik savo, bet ir žmonos senatvės pensijai.

Vienas jaunas mūsų jūrininkas, dirbęs Olandijos laive, papasakojo apie nemalonų pokalbį su bendraamžiu olandu. Tai buvo dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą. Olandai užsienio jūrininkams už tą patį darbą mokėjo kur kas mažiau nei saviems.

Ši „diskriminacinio“ atlyginimo užsieniečiams tradicija ir šiandien gyvuoja daugelyje Europos Sąjungos šalių laivybos kompanijų. Nors ES darbo įstatymai kategoriškai draudžia užsieniečiams iš kitų ES valstybių mokėti mažiau nei saviems darbuotojams.

Tai tik tarp kitko. Grįžkime prie dialogo. Kai kapitono vyresnysis padėjėjas iš Lietuvos pasiskundė antrajam padėjėjui olandui, jog uždirba kur kas mažiau nei jis, šis su nuoskauda atsakė: „Bet visas tavo atlyginimas lieka tau, o vos ne pusę manojo atskaičiuoja mokesčiams“. Taip pat pajuto pavydą. Tik kukliai nutylėjo apie puikias socialines gėrybes, kurias gauna šių mokesčių dėka ir apie kurias Lietuvos jūrininkas nedrįsta net svajoti.

Kiekvienam savo. Jūrininkas gali rinktis – viską iššvaistyti dabar, o senatvėje likti be pragyvenimo lėšų, papildant benamių gretas, arba dalį atlyginimo investuoti į savo senatvę.

Vokiečių rojus

Daugelio Europos Sąjungos valstybių įstatymai neleidžia taip rinktis. Kiekvienas darbuotojas privalo turėti socialinį draudimą. Tiesa, niekur nėra tokių didelių įmokų, kaip mūsų „Sodroje“ – 34 proc. atlyginimo, iš kurių 31 proc. už darbuotoją moka darbdavys. Be to, nustačius pensijos dydžio „lubas“, vienodas pensijas gaus ir tie, už kuriuos kas mėnesį mokėjo 3 tūkst., ir 10 tūkst. Todėl Lietuvoje taip paplito toks reiškinys, kaip atlyginimai vokeliuose.

Daugelis Europos Sąjungos valstybių laivybos kompanijų, kuriose dirba Lietuvos jūrininkai, sutinka juos netgi įtraukti į savo socialinio draudimo sistemą, kad tik nereikėtų Lietuvos „Sodrai“ už juos mokėti nepakeliamų 31 proc. dydžio įmokų.

Tiesa, jos turi dar vieną išeitį – vietoje Lietuvos jūrininkų priimti darbuotojus iš trečiųjų šalių, už kuriuos apskritai nereikia mokėti jokių socialinių mokesčių. Todėl laivuose su ES ir Europos ekonominės erdvės valstybių vėliavomis šiandien dirba vos keli šimtai Lietuvos jūrininkų.

Vienam laivo mechanikui iš Lietuvos pavyko įsidarbinti Vokietijos laivybos kompanijoje, eksploatuojančioje superkonteinervežius. Nors pastaraisiais metais vokiečių jūrininkų padaugėjo 26 proc., jų vis tiek nepakanka. O jūrininkų iš trečiųjų šalių į laivus su Vokietijos vėliava priimti negalima.

„Iš pradžių labai nusiminiau, pamatęs, kad 40 proc. mano atlyginimo „suryja“ mokesčiai. Bet vėliau supratau, jog šie pinigai niekur nedingsta, jie grįš man ir mano šeimai“, – pasakojo jūrininkas, perpratęs Vokietijos socialinio draudimo sistemą.

Kompanijoje išdirbęs 5 metus, jis gali tikėtis 300 eurų pensijos. Vėliau ji didės pagal jo darbo Vokietijos laivyne stažą. Tiesa, ten į pensiją išeinama 65 metų.

Kompanija su savo jūrininkais dalijasi pelną, nuolat atsilygina už gerą darbą, moka vadinamąsias statuso premijas (vyresniesiems kapitonų padėjėjams). Ji moka už dalyvavimą išsamioje kvalifikacijos didinimo programoje, karininkams nemokamai suteikia vokiškas jūrininkų uniformas. Leidžia į jūrą plaukti jūrininko šeimos nariams.

Be to, jūrininkas ir visi jo šeimos nariai gali nemokamai naudotis visomis medicinos paslaugomis – nuo stomatologo iki chirurgo. Suprantama, neveši vaiko į Vokietiją šalinti adenoidų, tačiau už šią operaciją Lietuvoje sumokės vokiečiai.

„Tris mėnesius dirbu, tris – laisvas. Tik išėjęs atostogauti nustojau gailėtis „prarastų“ 40 procentų. Nes per atostogas gavau lygiai tiek pat, kiek ir plaukiodamas. Netgi daugiau – greta atostogų pinigų man dar moka po 12 eurų per parą maistui“, – pasakojo mechanikas.

Jis tik priekaištauja sau, kad laiku nepateikė duomenų apie šeimyninę padėtį. Pasirodo, jeigu jūrininkas išlaiko nedirbančią žmoną ir nepilnamečius vaikus, jam sumažinami mokesčiai.

Kalbama, kad ir Norvegijos, Danijos bei Olandijos socialinio draudimo sistemos taip pat numatė dideles socialines garantijas. Tačiau kad ir kiek ieškojome, taip ir neradome nė vieno Lietuvos jūrininko, kuris naudotųsi šių šalių socialinėmis gėrybėmis ar iš jų gautų pensiją. Jeigu tarp skaitytojų tokių atsirastų, prašome atsiliepti ir papasakoti apie tai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.