Prasidėjus nepaskelbtam karui tarp žvejų, kas ir kaip turi gaudyti menkes Baltijoje ir priekrantėje, Žuvininkystės departamentas sugriežtino žvejybos tvarką.
Iki šiol nebuvo labai griežtų reikalavimų, jei didieji laivai per arti nuo kranto užmesdavo tinklus. Niekas nemušė ir „mažiukų”, priekrantės žvejų, kai šie menkes ūdomis gaudė teritorinėje jūroje, o ne jiems nustatytuose baruose.
Ne kartą valdininkai nepaklusniuosius verslininkus „auklėjo” panašiai kaip vaikiškame filme apie katiną Leopoldą ir įkyrius peliukus: „Vaikai, gyvenkime draugiškai”. Menkių žvejyba, deja, – ne tas verslas, kad išeitų draugiškai.
Viena opiausių problemų, tiek priekrantėje, tiek Baltijoje: menkių žvejams per ankšta. Dėl strimelių, brėtlingių kiekių, kurie skiriami Lietuvai, galvos niekas nekvaršina. Svarbiausia – ar turi menkių kvotą. Jei taip – esi ant žirgo. Neturi – bandai kaip nors įrodyti, kad šias žuvis gaudyti neuždrausta niekam ten, kur jos „ganosi”.
Tačiau apie kitą šio verslo pusę – ribojamus žvejybos barus priekrantėje, sugaunamų menkių dydžius – dažniausiai nutylima.
Tai, kas per šventes paliko neištrauktus tinklus, kas į kieno „daržą” įlindo, pradeda aiškėti tada, kai žūklės kaimynai vienas kitam griebia už gerklės, neberanda jūroje paliktų sveikų tinklų.
Kad tokie kivirčai baigtųsi, anot Žuvininkystės departamento direktoriaus Aido Adomaičio, priimta griežtesnė tvarka laikytis ne tik savojo baro ribų. Nuo šiol mažieji laiveliai priekrantėje, kaip ir numatyta įstatymuose, gali žvejoti iki tos vietos, kol gylis siekia 20 metrų.
Didieji laivai, žvejojantys atviroje jūroje, negali statyti tinklų 20 metrų gylio priekrantės zonoje. Jei anksčiau į tai buvo žiūrima atlaidžiai, tai dabar kontrolė sugriežtinta.
Nevienodos verslo sąlygos
„Mažiukai” supratę, kad pateko į „katino Leopoldo” pinkles, prabilo apie kitą – garantuojantį vienodas verslo sąlygas – įstatymą. Atseit, jie neturi tokių galimybių kaip didieji ir yra „spaudžiami”.
Ypač nauja tvarka nepatenkinti tie priekrantės žvejai, kurie įsigiję iki 12 metrų ilgio galingesnius laivelius nuplaukdavo į Lietuvos ekonominę zoną už 20 ir daugiau kilometrų nuo kranto ir ūdomis gaudydavo stambias menkes.
Dabar jos „mažiukams” tapo nebepasiekiamos. Priekrantėje menkių beveik nesugauna, o nuplaukus į 20 metrų gylį toliau lįsti nebeleidžia įstatymas.
Tuo tarpu didieji laivai menkes „semia” tralais ir vargo nemato. Tik ar ilgai. Jau tapo beveik vieša paslaptimi, kad traluojama taip, jog patenka ir neverslinio dydžio, dar nė karto neišneršusios menkės.
Tokių žuvų pernai pavasarį tai vienoje, tai kitoje vietoje buvo galima nusipirkti Kaune. Šiemet jų buvo pasirodę senojoje turgavietėje Klaipėdoje. Mažėja ne tik stambių, bet ir priaugančių menkių, mažėja ir vis labiau „apkarpomos” jų kvotos.
Šiemet Lietuvai skirta 2921 tona menkių. Tai 290 tonų mažiau nei 2006 metais. Didieji laivai gauna konkrečias kvotas kiekvienas atskirai, o visai priekrantei šiemet leista sužvejoti 140 tonų menkių. Tiek galėtų pagauti keli 12 metrų ilgio laiveliai, jeigu jų savininkams būtų leista ne turkštis priekrantėje, o žvejoti atviroje jūroje.
Tačiau, anot Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus, iš kur priekrantei imsi menkių kvotų? Žvejojantys Baltijoje didieji savo dalies neatiduos niekam. Lietuvai bendro menkių sugavimo kiekio irgi niekas ateityje nedidins, priešingai – bus mažinama ir žvejybos dienų skaičius ir menkių kvotos.
Jeigu būtų paisoma ne kiekvieno atskirai, o visų bendrų interesų, tai „menkių karai” tarp žvejų nekiltų. Pirmiausia reikėtų galvoti, ką ir kur žvejosiu įsigijęs didesnio galingumo patogų laivą ar laivelį, o tik po to jį pirkti ir reikalauti menkių kvotų, kurių nėra iš kur paimti.
Kas laukia ateityje
Klostantis tokiai padėčiai, kai „žalia gatvė” didiesiems laivams, kurie aprūpinti pajūrį šviežiomis žuvimis nesuka sau galvų, norom nenorom peršasi mintis, kad jie vis labiau tuštėjančioje Baltijoje tralais „sems” irgi neilgai. Suvaržyti priekrantės žvejai, neturėdami galimybių verslą plėsti ir iš jo pragyventi, irgi bus priversti žvejybą palikti.
Kas tada žvejos prie mūsų pakrančių ir kokia bus menkių kaina?
Priekrantės žvejų prognozės nelinksmos. Nesant galimybių vystyti verslo kiekvienas bus priverstas rasti savą išeitį.
Kadangi į turgus šviežias menkes dažniausiai atiduoda priekrantės žvejai, tai jiems palikus verslą šių mūsų pamėgtų žuvų kainos nuo 7 litų gali pakilti ir iki 20 litų už kilogramą ir tas pačias atgabens apsukrūs kaimynai iš anapus Baltijos.
Ar ne naudingiau būtų leisti vystyti verslą ūdomis žvejojantiems stambias žuvis ir neliečiantiems neprekinių dydžių žuvų mažiesiems laiveliams?
Nesubalansuota grobuoniška menkių žvejyba gali baigtis tuo, kad Lietuva nebeturės nei didelių, nei mažų žvejybos laivų, jau nekalbant apie pačią opiausią verslo pusę – menkių kvotas.
Žuvys, deja, valdininkų įstatymų neskaito ir nuo tralais košiančių Baltiją verslininkų nesprunka į saugesnę vietą, kad užaugtų iki verslinio dydžio.