Visuomenės sveikatos centro verdiktas baldininkų neįtikino
Keturiolika kartų normą viršijanti acetono koncentracija, – prie tokios išvados priėjo Klaipėdos Visuomenės sveikatos centro (VCS) specialistai, atlikę laboratorinius oro taršos tyrimus palangiškių bute.
Kurorto gyventojai į specialistus kreipėsi po to, kai baldų gamintojai į jų namus atvežė uostamiestyje užsisakytą naują lovą.
Vartotojų teisių gynėjai sako, kad ši istorija – tik vienas iš daugelio pirkėjų nepasitenkinimą baldininkais ar gaminių kokybe iliustruojančių pavyzdžių. Nepaisant to, gamintojams pirkėjų pretenzijos – lyg vanduo nuo žąsies: įstatymais baudos gamintojams nėra numatytos.
Vėdinimas nepadėjo
Palangiškių Chrimlių šeima, apsilankiusi viename uostamiesčio prekybos centre, savo mažametei dukrai Antano Stonkaus prekybinėje firmoje užsakė miegamąją tachtą „Meda”.
Kai beveik tūkstančio litų vertės baldas, pagamintas uostamiestyje, į jų namus atkeliavo, buto šeimininkė Raimonda Chrimlienė teigia tą patį vakarą pajutusi, kad nauja gėlėta lova, pirkta trimetei dukrai, skleidžia nemalonų kvapą.
Pranešus apie tai baldo gamintojui, įmonės atstovė nuramino, esą tai tik naujo baldo kvapas, kuris po kelių dienų turėtų dingti.
„Tačiau situacija negerėjo, nors dukters kambarį kelias dienas nuolat vėdinome. Po penkių dienų į mūsų namus atvyko neprisistatęs įmonės atstovas ir tvyrantį kvapą apibūdino kaip lako. Sykiu jis prisipažino, kad kitose buto patalpose kvapo nėra, o vienintelis nemalonų kvapą dukters kambaryje skleidžiantis šaltinis gali būti tik naujasis baldas. Tačiau jis nenorėjo sutikti, kad dvokia būtent jų pagamintas baldas”,- „Vakarų ekspresui” pasakojo Irmantas Chrimlis.
Įmonės atstovas buto šeimininkams pasiūlė nepasitenkinimą sukėlusį gaminį pakeisti kitu.
„Kai paklausiau, kokių gamintojas imsis priemonių, kad kita lova neskleistų nemalonaus kvapo, jis atkirto, kad jokių. Tada neliko kitos išeities, kaip tik reikalauti grąžinti pinigus”,- pridūrė I. Chrimlis.
Tyrimais netiki
Konfliktinė situacija išsisprendė tik po to, kai palangiškai Klaipėdos VSC užsakė laboratorinius oro taršos tyrimus.
Specialistų verdiktas nustebino: vaiko kambaryje, kur stovėjo naujoji lova, nustatyta keturiolika kartų normą viršijanti acetono koncentracija.
Su šiais tyrimo rezultatais šeima kreipėsi į Lietuvos nacionalinę vartotojų federaciją (LNVF), kuri rekomendavo parašyti skundą Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos.
Ši, susipažinusi su Klaipėdos VSC tyrimo duomenimis, ragino baldų gamintoją grąžinti nepatenkintam pirkėjui sumokėtus pinigus: 980 Lt – už lovą bei 60 Lt mokestį už gaminio pristatymą. Gamintojai apmokėjo ir 150 Lt kainavusius oro taršos tyrimus.
Nors baldų gamintojai pinigus pirkėjams vis dėlto grąžino, tačiau įmonės savininkas Antanas Stonkus mūsų dienraščiui sakė, kad pirkėjo pretenzijas dėl gaminio kokybės vis dėlto laiko nepagrįstomis.
Pakvietęs apsilankyti sandėliuose uostamiesčio Šilutės plente, kur įmonė ir gamina baldus, A. Stonkus žurnalistus ragino gerai apuostyti patalpas.
„Jeigu ta tachta trenktų acetonu, vadinasi, nemalonus kvapas būtų jaučiamas ir gamybinėje zonoje. Bet juk taip nėra? Nėra. Ir Klaipėdos higienos specialistų tyrimų duomenys – kažkokia fantastika. Ar jūs įsivaizduojate, ką reiškia keturiolika kartų viršyti normą? Juk reikėtų kibirą su acetonu pastatyti, kad tokie tyrimo duomenys būtų. Ir dar: juk acetonas – ardančioji medžiaga. Jeigu lova ir būtų apipilta ja, tai acetonas būtų visą audinį sugriaužęs”,- savo įmonės garbę gynė A. Stonkus.
Anot jo, baldų gamybos firma dirba jau dešimt metų ir prekiauja visoje Lietuvoje: „Per šį laikotarpį nesulaukėme ne vieno pirkėjo skundo. Palangiškių nepasitenkinimas – pirmasis. Todėl jau užsakiau papildomus oro taršos tyrimus, dabar – jau mūsų įmonės patalpose. Ir jeigu paaiškės, kad tos pačios lovos kvapas jokių normų neviršija, kreipsimės į teismą.”
Teisūs pirkėjai
Palangiškių skundą nagrinėjusiai Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos (VNMPI) Klaipėdos skyriaus vedėjai Raimondai Bučinskienei verslininko žodžiai sukėlė nuostabą.
„Acetonas priklauso ketvirtai pavojingumo grupei, ši cheminė medžiaga yra garuojanti ir, laikui bėgant, kvapas visiškai dingsta, nepriklausomai nuo koncentracijos. Todėl praėjus mėnesiui nuo pirmą kartą darytų tyrimų, specialistų prietaisai gali jau nieko nefiksuoti”,- „Vakarų ekspresui” aiškino R. Bučinskienė.
Jos teigimu, keista, kad baldų gamintojas abejoja Klaipėdos VSC tyrimų rezultatais: „Mes jais neabejojame. Acetonas yra naudojamas lakų ir dažų gamybai, tačiau didžiulė jo koncentracija galėjo atsirasti tik šia chemine medžiaga tyčia ar netyčia apipylus baldą. Kas tai galėjo padaryti? Nemanau, kad pirkėjai…”
Piktnaudžiauja ir skriaudžia
Ir R. Bučinskienė, ir vartotojų teisių gynėjai sako, kad pastaruoju metu pirkėjų skundų baldininkais nestinga.
Dažniausios konfliktų priežastys – dėl gamintojų nevykdomų garantinių įsipareigojimų, laiku neatliktų užsakymų, sutartinių sąlygų neatitinkančių baldų parametrų.
LNVF atstovės Laimos Paulauskienės teigimu, šiuo metu atitinkamos institucijos gina vartotojų teisę į kokybiškas prekes, tačiau nėra įgalioti bausti nesąžiningus gamintojus.
„Jeigu pirkėjas mano, kad dėl nekokybiško gaminio patyrė moralinę žalą, jos atlyginimą iš pardavėjo gali išsireikalauti tik per teismą”,- sakė L. Paulauskienė.
Jai antrino ir R. Bučinskienė: „Valstybinė ne maisto produktų inspekcija negali kištis į baldų gamybos technologinį procesą. Deja, šiuo metu nėra jokių galiojančių privalomųjų reikalavimų baldams dėl kenksmingų medžiagų.”
Savo ruožtu palangiškiai Chrimliai vis dėlto ketina eiti iki galo ir patirtą moralinę žalą, įvertintą penkiais tūkstančiais litų, išsireikalauti teisminiu keliu.