Dirbti šiuolaikinėmis technologijomis parengti laborantai, darbuodamiesi rajonų gydymo įstaigose, visų savo žinių negali pritaikyti.
Mūsų sveikata rūpinasi ne tik gydytojai, slaugytojos, bet ir medicinos laborantai. Be laboratorinių tyrimų medicina neįsivaizduojama, o ligonių gydymas praktiškai neįmanomas. Daugelis didžiųjų miestų gydymo įstaigų laboratorijų aprūpintos modernia įranga, dirba pagal tarptautinius standartus. Rajonų laboratorijos dar nėra pasiekusios tokio lygio, tačiau ateityje ir jos turės laikytis tarptautinių reikalavimų.
Laborantų mokymu, kvalifikacijos kėlimu rūpinasi prieš penkerius metus įkurta Lietuvos medicinos laborantų asociacija, kurios įkūrimo iniciatoriumi buvo laborantus rengiančios švietimo įstaigos – Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro vadovas Julius Dovydaitis.
„Keičiasi diagnostikos metodikos, pereinama nuo buvusių SSRS, Lietuvos standartų į tarptautinius, todėl visiems laborantams svarbu žinoti naujienas, tobulėti. Juk tyrimai turi būti atliekami visoje Europoje pagal vienodus standartus”, – teigė Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro Biomedicininės diagnostikos katedros vedėja Albina Vaičiulevičienė.
Paskutines naujienas, biomedicininės diagnostikos metodų pokyčių tendencijas laborantai aptarė Lietuvos medicinos laborantų asociacijos kartu su Kauno kolegija, Kauno visuomenės sveikatos centru surengtoje konferencijoje.
Laboratorinė diagnostika yra daugialypė. Ji apima mikrobiologijos, klinikinius biocheminius, patologijos, citologijos, serologijos ir kitus tyrimus. Laborantai dirba poliklinikose, ligoninėse, medicinos centruose. „Vienu metu galvojome, kad nauja aparatūra pakeis dalį laborantų, bet pasirodė atvirkščiai: kuo sudėtingesnė aparatūra, tuo ji daugiau reikalauja žmogaus dėmesio, įgūdžių, gebėjimų dirbti su ja”, – sakė A.Vaičiulevičienė.
Lietuvoje rengia laborantus dvi kolegijos – Kauno ir Vilniaus. „Ši specialybė iš pradžių vadinosi felčerių laborantų, laboratorinės diagnostikos specialistų, medicinos laborantų, o dabar – biomedicininės diagnostikos technologų”, – teigė A.Vaičiulevičienė.
Ji pripažino, kad mokomi dirbti su modernia aparatūra, šiuolaikinėmis technologijomis kolegijos absolventai ne visada praktiškai gali pritaikyti savo žinias, nes ne visos laboratorijos, ypač rajonų, turi modernią įrangą.
Kuršėnų ligoninės klinikos laborantės Imožena Skardžiuvienė ir Lina Jurevičienė teigė dirbančios šiuolaikiniais metodais, ligoninė turi pakankamai įrangos. O rajone esančiose ambulatorijose, medicinos punktuose atliekami tik patys būtiniausi, nesudėtingi tyrimai.
Varėnos ligoninės vyresnioji klinikos laborantė Janina Balionienė turi 25-erių metų darbo stažą. „Kolegos medikai laborantų darbo svarbą supranta, o pacientai dažniausiai nelabai žino, ką mes darome. Jie tyrimų atsakymus nori gauti greitai, nors metodika tokia, kad tyrimo nepagreitinsi”, – sako J.Balionienė.
Violeta Gustaitytė