Lietuvos kūno kultūros akademijos studentė niekada nelankė kūno kultūros pamokų.
„Pripratau prie skausmo. Ryte tik išlipu iš lovos, jau ir skauda. O kodėl – neaišku”, – su šypsena pasakojo Lietuvos kūno kultūros akademijos pirmakursė Rasa Urbelionytė, niekada nelankiusi kūno kultūros pamokų. Ji nuo mažumės buvo apsupta medikų, lepinama namiškių. „Gaudavau visko, ko panorėdavau”, – sakė mergina.
Skaudančią savo koją ji ypatingai saugo. Gydytojams apsigalvojus ir neamputavus dešinės blauzdos, ji buvo sulopyta ir ištempta 8 centimetrus. Pėdą taip pat buvo pavykę ištempti, tačiau greitai ši vėl susitraukė.
Ne skundžiasi, o šypsosi
„Esu laiminga, nes vaikštau, turiu tėvus, draugų. Galiu beveik tą patį, ką ir sveikas žmogus: baigiau vidurinę mokyklą, studijuoju, jau dvejus metus vairuoju automobilį”, – apie save pasakojo Rasa, kasdien išgerianti nemažai vaistų. Vieni – kraujui skystinti, kiti – kraujagyslėms plėsti, o kur dar vitaminai, papildai, kiti reikalingi preparatai.
„Kartais nusibosta, padarau pertrauką. Pablogėjus sveikatai, norėdavosi pasakyti gydytojams, kad paliktų mane ramybėje, uždarytų į tamsų kambary ir nebeliestų”, – neslėpė šviesiaplaukė vilnietė, pirmus metus gyvenanti Kaune.
Tačiau iš karto patikslina, jog nemėgsta skųstis. „Stengiuosi šypsotis. Kitas gal net ir nepastebi, jog man skauda. Kodėl kiekvienas turėtų žinoti, kad man blogai?” – kalbėjo mergina, pasitaisiusi krentančius ilgus plaukus. Jais ir šypsena, o ne randais, Rasa traukia aplinkinių dėmesį. Kojas paslepia kelnės, kojinės. Tačiau laisvalaikiu mergina nebijo jų nusimesti. Studentė plaukioja vandens pramogų parkuose, kaitinasi paplūdimiuose.
Studijuoti taikomąją fizinę veiklą ji pasirinko neatsitiktinai. „Žmogui galėsiu suteikti galimybę pasijusti sveikesniam. Mano liga man yra tikslas išmokti padėti kitam, galėsiu padėti ir sau”, – sakė studentė, pasiryžusi įveikti visas reikalingas akademijos fizinio pasirengimo disciplinas. Ji neatsisako svajonės tapti gydytoja.
Liga pasiglemžė pirštus
Būdama pusės metų amžiaus Rasa susirgo žaibiniu meningitu. „Gydytojai prognozavo, jog gyvensiu apie parą. Retas atvejis, kai tokiems ligoniams viskas baigiasi taip gerai, kaip man”, – pasakojo mergina. Tuomet ji ištikta komos buvo aštuoniolika parų ir atsibudo.
Vėliau ėmė nykti, kristi dešinės kojos raumenys. „Liko tik kaulas, oda, sausgyslės ir kraujagyslės”, – supaprastino Rasa. Gydytojai planavo koją amputuoti aukščiau kelio. „Tačiau Vilniaus universiteto Kraujagyslių centro direktorius Vytautas Triponis ją išsaugojo. Profesoriaus dėka galiu vaikščioti”, – pasakojo studentė. Tiesa, vis dėlto teko amputuoti kojos pirštus.
Vieną tempė, kitai neleido augti
Net ir persodinus raumenis iš kitų kūno vietų, dešinioji Rasos koja augo daug lėčiau nei kairioji. Mergaitė greitai pavargdavo. „Mėgdavau važinėti dviračiu. Kiek atsimenu, tai, jog viena koja buvo trumpesnė, man nė kiek netrukdė. Tiek daug apeidavau, tiek daug nuveikdavau”, – prisiminė būsimoji reabilitologė.
Šio hobio Rasai daugiau kaip metams teko atsisakyti. Tiek truko trys operacijos ir kojos tempimo procesas. Būdama devynerių ji su mama gydėsi Čikagoje, JAV, Šrainerio ligoninėje. Ten patekti padėjo labdaros fondas „Lietuvos vaikų viltis”.
„Mane apžiūrėję Amerikos gydytojai svarstė, ar pavyks įgyvendinti šį sumanymą. Mano labai retas atvejis”, – pasakojo mergina. Jos blauzda buvo įtvirtinta tarp plokštelės ir svarmens, turėjusio skatinti kojos augimą. Kol dešinioji koja buvo kamuojama tempimo aparato, kairiąją taip pat buvo bandoma paveikti. Jos augimas, atvirkščiai, buvo stabdomas prie sąnario įdėtomis detalėmis.
Pėda susitraukė
„Skaudėjo. Net nesinori prisiminti”, – sakė Rasa. Po aštuonių mėnesių tempimo aparatas buvo nuimtas, koja sugipsuota, kad sutvirtėtų ištempti kaulai. Vėliau gydytojai ėmėsi vilnietės pėdos. Ją ištempti tris centimetrus pavyko per porą mėnesių. „Nemiegojau naktim, kaip skaudėjo”, – prisiminė mergina. Tačiau pėdą sugipsavus, per savaitę ji susitraukė iki buvusio ilgio.
Šiuo metu viena jos koja yra tik centimetru trumpesnė už kitą. Dešinioji išvagota randelių. Tačiau labiausiai mergina bijo, jog nepasikartotų prieš dvejus metus buvęs negalavimas. „Ėmė koja ir nutirpo. Aš, kaip visada, iš pradžių niekam nesiskundžiau. Taip pavaikščiojau kelias dienas. Teko gydytis ligoninėje – sutriko kojos kraujotaka. Niekas nežino kodėl”, – pasakojo Rasa.
Nerado dalies kaulo
Rasai labai pavojingos traumos, nes jos organizmas daug jautresnis ir sunkiau gyja. „Dešiniąja koja prie lovos kampo vos prisiliečiu – išplinta didžiausia mėlynė. Oda labai plona”, – kalbėjo mergina ir pridūrė pastebėjusi, jog griūdama ji nejučiomis stengiasi kristi ant sveikos kojos ir rankos.
Tačiau ne visada tai pavyksta. Kartą namuose, lipdama laiptais, susilaužė ranką. Įkišo ją tarp turėklų, slydo, pasuko, ir viskas. Ėmė ruošti pamokas, reikia rašyti, o ranka tinsta. Peršvietus paaiškėjo ne tik tai, kad susilaužė šeivikaulį, bet ir kad nėra dalies stipinkaulio.
„Visi stebėjosi, kaip man niekada nenutrūko plaštaka, nes ji laikėsi tik ant vieno kaulo, o ne dviejų, kaip įprasta. Tuomet man įdėjo „T” formos plokštelę”, – pasakojo Rasa.
Ji juokaudama pasakojo, jog po to besirengdama anatomijos paskaitoms apsičiupinėjo, gal dar ko nors neturinti. Bet paaiškėjo, jog visa kita yra.
Nešoko per kliūtis
Nemažai iššūkių studentės tyko paskaitose. Rudenį vos po pirmųjų plaukimo užsiėmimų nuo baseino vandens ant jautriosios kojos atsirado žaizdų. „Daugiau į vandenį nelipau, nors dėstytoja iš pradžių pyko. Daug laiko praėjo, kol aš tas žaizdas užsigydžiau!” – sakė Rasa.
Per lengvosios atletikos paskaitą ji atsisakė bėgti ir šokti per kliūtis. „Reikia aukštai kelti kojas. Galiu pargriūti. Mačiau, kaip griuvo kiti”, – linksėjo galva studentė. Per gimnastiką ji negali taisyklingai atlikti pratimų, kai reikia pasistiebti – neturi vienos kojos pirštų.
Nepaisant to, ji lanko visas paskaitas ir stengiasi pagal išgales. „Ligoninėse praleidau labai daug laiko. Gal todėl jau nuo penktos klasės ėmiau norėti būti medike? Prieš tai ketinau tapti lakūne, bet vienas gydytojas paaiškino, jog tam reikėtų labai geros sveikatos, kurios aš neturiu”, – kalbėjo Rasa, kuri laisvalaikiu siuvinėja paveikslus.
Jurgita Murauskaitė