Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad prieš kelias dienas paviešinti Pasaulio banko (PB) ataskaitos dėl Lietuvos pensijų sistemos reformos akcentai nėra pagrindinė informacija.
PB teigimu, dabartinė pensijų sistema anksčiau ar vėliau pareikalaus sudėtingų politinių pasirinkimų tarp didesnių socialinio draudimo mokesčių, pensinio amžiaus didinimo ir santykinai mažesnių pensijų.
Teigiama, kad išlaidos pensijoms per artimiausius metus turėtų padidėti nuo maždaug 27 proc. dirbančiųjų atlyginimo iki 40-45 proc. Tačiau tokio lygio darbo jėgos apmokestinimas nebūtų parankus jei Lietuvos ekonomika norės išlikti konkurencinga ir augti.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad demografinės tendencijos ateityje kels rimtus iššūkius. Šiuo metu Lietuva išgyvena itin gerus demografinius laikus – kai dar dirba gausi po karo gimusių 50-60 metų amžiaus žmonių karta ir taip pat gausi jų vaikų karta, gimusi prieš 20-30 metų. Tačiau, situacija dramatiškai pasikeis po 10 metų, kai gausi pokario karta pradės išeiti į pensiją, o negausi po nepriklausomybės atgavimo gimusi karta įžengs į darbo rinką.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Lietuvos pensijų sistema taip pat kenčia nuo „svarbių neapibrėžtumų”. Neapibrėžtas pensijų dydžio augimas ir tai, kad matoma tendencija pensijoms išleisti visus surenkamus pinigus, anot PB ekspertų, neleidžia pasinaudoti greitu atlyginimo augimo dešimtmečiu ir sukaupti perteklių, kuris vėliau galėtų sušvelninti demografinius pokyčius. LLRI nuomone, minėtas artimiausio dešimtmečio „Sodros” perteklius turėtų būti panaudotas tolimesniam pensijų reformos gilinimui.
PB atkreipia dėmesį ir į tai, kad netekusių darbingumo žmonių lygis Lietuvoje yra nepaprastai didelis, ypač daug priešpensinio amžiaus neįgaliųjų. Lietuvoje neįgaliaisiais yra dvigubai didesnė žmonių proporcijos dalis nei Vokietijoje ar JAV. PB daro prielaidą, kad žmonės renkasi invalidumą negalėdami rasti darbo ir panašiai. Siekiant sustabdyti invalidų skaičiaus augimą raginama nedelsiant griežtinti invalidumo reglamentavimą.
Siekiant sušvelninti dėl demografinių priežasčių kilsiančias finansinio tvarumo problemas LLRI siūlo į privačius pensijų fondus pervedamos įmokos dalį palaipsniui didinti nuo dabartinių 5,5, iki 10 proc.