Socialinių paslaugų centro darbuotojai rūpinasi beveik dviem šimtais mieste gyvenančių senų, vienišų, ligotų žmonių. Nors didžiajai daugumai globojamų asmenų paslaugos teikiamos nemokamai, didesnes pajamas gaunantieji už pagalbą ir bendravimą sumokėti privalo.
Socialines paslaugas gaunantieji už jas nemoka tik tuo atveju, jeigu jų pajamos mažesnės negu 615 litų. Tokios sumos anksčiau negaudavusi panevėžietė Janina Matvejeva už paslaugas nemokėdavo, tačiau prie pensijos pridėjus ir našlės pensiją, susidarė suma, viršijanti nustatytąją, tad už per mėnesį suteiktas paslaugas moteriai teko sumokėti 18 litų 46 centus. Ji mano, kad tai daug.
Priklauso nuo suteiktų paslaugų
„Kiek reikia mokėti už paslaugas, priklauso nuo to, kiek ir kokių paslaugų asmeniui per mėnesį suteikiama. Tačiau niekada nemokama daugiau negu 20 procentų asmens pajamų. Net jeigu paslaugų suteikiama už didesnę sumą, užmokestis, viršijantis 20 procentų asmens pajamų, neskaičiuojamas”, – sako Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Birutė Gaušienė
Ji įsitikinusi, kad teikiamos paslaugos įkainuotos labai pigiai.
„Štai pas Janiną Matvejevą lankomosios priežiūros darbuotoja ateina tris kartus per savaitę ir suteikia visas jos pageidaujamas paslaugas, – sako B.Gaušienė. – Supažindinome šią moterį su paslaugų įkainiais, paaiškinome, kodėl, kiek ir už ką reikia mokėti”. O J.Matvejevą labiausiai nustebino tai, kad imamas mokestis ir už bendravimą: „Tai ką, pasako „laba diena”, ir mokėk?”
„Bendravimo paslaugos – tai ne „laba diena”, – paaiškino B.Gaušienė. – Juk darbuotojas pas globojamą asmenį būna ilgai – kalbasi, išklauso, pataria. Bendravimo valanda kainuoja du litus 60 centų.”
Teikiamos ir vienkartinės paslaugos
Iš beveik dviejų šimtų Socialinių paslaugų centro globojamų asmenų didesnes pajamas gauna ir už paslaugas moka 65 žmonės. Užmokestis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas – jis priklauso nuo to, kiek kartų per savaitę darbuotojas ateina, kokias paslaugas suteikia. „Kai darbuotoja globojamajam išverda pietus, už šią paslaugą priskaičiuojama 3 litai 90 centų. Vieno kilogramo sausų skalbinių skalbimas rankomis įvertintas tiek pat. Vieno kambario buto sutvarkymas – 5 litai 20 centų, – sako B.Gaušienė. – Tai vieni brangesnių įkainių. Už kitas paslaugas skaičiuojama mažiau – pavyzdžiui, nupirkti ir iš parduotuvės parnešti produktus kainuoja vienas litas 30 centų. O štai vieną arą žemės sukasti, nuravėti ar nudirbti kitus žemės darbus kainuoja 7 litus 80 centų.”
Globojamus asmenis lanko 26 lankomosios priežiūros darbuotojos – visos jos nuolatinės Socialinių paslaugų centro darbuotojos. Į Socialinių paslaugų centrą iš Darbo biržos laikinam darbui darbuotojai nebepriimami. Vieniši, neįgalūs asmenys gali užsisakyti ir skubios brigados, teikiančios vienkartines paslaugas, pagalbą. Brigados darbuotojai gali atlikti žemės, smulkaus remonto darbus, išvalyti langus. Už vienkartines paslaugas įkainiai tokie pat.