Lietuviams trūksta žinių apie alergiją, todėl šiai problemai neskiriama pakankamai dėmesio. Tuo tarpu alerginės ligos sparčiai plinta. Negydomos jos įgyja sunkias formas, kurias įveikti sudėtinga, atsiranda komplikacijų. Tai paskatino Respublikinio alergologijos centro vadovę profesorę Rūtą Dubakienę išleisti plačiajai visuomenei skirtą knygelę apie įvairias alergijos formas „Alergijos pradžiamokslį”.
Sparčiai plinta
Europos šalyse alerginiai susirgimai vargina apie 30 – 35 proc. gyventojų. Lietuvoje tikslių duomenų apie šios ligos paplitimą nėra, tačiau, pasak R.Dubakienės, įvairiomis alergijos formomis gali sirgti nuo 5 iki 10 proc. žmonių. „Jei nieko nesiimsime, tai ilgai laukti nereikės, kol pasieksime Europos lygį”, – prognozuoja profesorė.
Juolab kad tai – paveldima liga, tai patvirtina atrastas alergijos genas. Tad jei alergiški yra tėvai, tikėtina, kad šios ligos neišvengs ir jų vaikai.
Šiemet Lietuvos mokslo premiją pelniusi R.Dubakienė juokauja, kad 1,5 tūkst. tiražu išleistas „Alergijos pradžiamokslis” yra jos duoklė visuomenei, siekiant suteikti jau daugiau žinių apie šią sunkią ligą, padėti ją atpažinti, paraginti nenumoti ranka jau į pirmuosius simptomus ir kreiptis į specialistus laiku, kol dar neįgijo pačių sunkiausių formų.
Informacija iš pirmų lūpų
„Dirbdama su ligoniais pastebėjau, kad linkstama į du kraštutinumus – arba žmonės laiko alergiją nerimta liga, į kurią neverta kreipti dėmesio, arba jai priskiria vos ne visus simptomus, kurie nieko bendro su šia liga neturi. Visi mano, kad žino, kas yra alergija, nors taip nėra, todėl būtina skleisti tikrą informaciją iš pirmų lūpų”, – piktinasi Respublikinio alergologijos centro vadovė.
Nepakankamai apie alergiją žino ir kitų specialybių gydytojai, iš jų ir bendrosios praktikos. Jiems būdingi ir alergijos vertinimo stereotipai, dėl kurių šios ligos laiku nediagnozuoja, nelaikydami labai rimta.
Tuo tarpu alergologai ir pulmonologai dirba tik didžiųjų miestų gydymo įstaigose, o rajonų, kaimų gyventojams yra sunkiai pasiekiami. Ne vienas pacientas pas juos atkeliauja tik ligai įgijus sunkią, nebepagydomą formą.
Būdinga netipiška reakcija
Pirmieji alergijos pranašai – kitokia reakcija į įprastas medžiagas, aplinką, maisto produktus, anksčiau nekėlusius jokių problemų.
„Alergijai būdinga staigi reakcija, priepuolinė pradžia. Taip pat ji pasireiškia įvairiais simptomais – galite pradėti čiaudėti, ašaroti, sloguoti, gali varginti niežulys, atsirasti bėrimų – pūkšlių, dėmių, pūslelių, patinimų”, – vardija alergologė.
Pasitaiko, kad skauda galvą, ji svaigsta. Gali pakilti kraujospūdis.
Retesni alergijos simptomai gali būti pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jie apima staiga, praėjus kelioms minutėms, vos suvalgius netinkamą produktą. Kartais jam dar būnant burnoje gali pradėti perštėti ryklę, pykinti, ištinsta lūpos. Tuomet galima neabejoti, kad tai – alergija maistui.
„Deja, daugelio žmonių tokie negalavimai negąsdina, neskatina ieškoti specialistų pagalbos, bet juos ignoruojant galima susirgti tokia nepagydoma sunkia liga, kaip astma, gali ištikti anafilaksinis šokas, dėl kurio skubiai nesuteikus pagalbos ligonis gali uždusti”, – įspėja R.Dubakienė.
Kalti įvairūs produktai
Neįprastą reakciją gali sukelti daugelis produktų. Jie vadinami alergenais. Vaikai dažniausiai būna alergiški pienui, kviečiams, kiaušiniams, sojai, žuviai, riešutams. Alergenais, jei alergiją lemia paveldėjimas, dažnai būna citrusiniai vaisiai, žemuogės, braškės, šokoladas, vėžiagyviai.
Tarp labiausiai paplitusių alergenų yra ir medžių, žolių žiedadulkės, kai kurie augalai, pavyzdžiui, pelynas. Alergiją gali sukelti ir kiviai, morkos, obuoliai, kriaušės.
Dar viena alergijos sukėlėjų grupė gali būti buityje: tai dulkių erkės, kačių, šunų, kitų naminių gyvūnų kailis, plunksnos. Alergiją provokuoja užteršta aplinka – buitinės chemijos priemonės, kosmetika, dezinfekcinės ir cheminės medžiagos, užterštas oras.
Alergijos priežastimi gali tapti ir vaistai, vabzdžių įkandimai. Ypač dažnai alerginę reakciją sukelia bičių, širšių, vapsvų įgėlimai, tačiau yra ir alergiškų uodų įkandimams žmonių. Vaistai ir vabzdžių įkandimai dažnai sukelia anafilaksinį šoką. Tokiems žmonėms vykstant iškylauti į gamtą reikėtų su savimi turėti specialių vaistų.
Giedrė Budvytienė