Nors pacientų reabilitacijai kasmet skiriama vis daugiau pinigų, šimtai žmonių apie poilsį sanatorijoje gali tik svajoti.
Visą gyvenimą dirbę ir mokesčius mokėję gyventojai piktinasi, negaudami kelialapio net rimtai susirgę. Medikai teisinasi pinigų stygiumi, Ligonių kasos – netinkamu jų paskirstymu.
Padėti neskuba
Klaipėdietė Marytė Gumbaravičienė teigė patyrusi šoką, kai paprašiusi jai priklausančio kelialapio į sanatoriją, sulaukė patyčių.
„Reabilitacijos specialistas iš manęs ėmė šaipytis, klausė, negi aš į šokius ten noriu. Grįžusi namo net verkiau, o nuo patirto šoko pakilo kraujospūdis. Paaiškėjo, kad man kelialapis į sanatoriją nepriklauso”, – pasakojo sutrikusi moteris.
I.Simonaitytės pagrindinės mokyklos mokytojai nustatytas antrojo laipsnio artritas. Moterį gydanti reumatologė rekomendavo reabilitacinį gydymą sanatorijoje.
Tačiau M.Gumbaravičienė turi tenkintis ambulatorine reabilitacija Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC).
29 – erių Jolanta jai priklausantį kelialapį į sanatoriją išsireikalavo pakėlusi triukšmą.
Patyrusi sunkią kojos traumą moteris gydėsi Gargždų ligoninėje.
„Reabilitacinio gydymo man niekas nepasiūlė, išgirdau pasiteisinimą, kad neva kelialapių jau nebėra.
Pareikalavau oficialaus ligonių kasos paaiškinimo. Dėl gydytojų aplaidumo atsakymo teko laukti visą savaitę, o į sanatoriją išvykau tik po dviejų savaičių”, – pasakojo Jolanta.
Nėra pinigų?
Klaipėdiečių skundų nuolat sulaukia savivaldybės darbuotojai.
„Žmonės skundžiasi, kad negauna kelialapių į sanatoriją. Kalta dar nuo sovietmečio likusi samprata, kad sanatorija – tai poilsio namai, į kuriuos turi teisę vykti kas panorėjęs. Taip nebėra. Dabar tvarka griežtesnė. Žmonės to nenori pripažinti, jie pyksta, ima grasinti teismais, Seimu ir Prezidentu”, – sakė Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.
Verkiančių ir pykstančių klaipėdiečių skundus kone kasdien tenka išklausyti ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistams. Sergantieji maloniai išprašomi pro duris, paaiškinus, kad kelialapių jau nebėra.
„Atlikus tyrimą gydymo įstaigoje paaiškėja, kad medikai piktnaudžiauja reabilitacijai skiriamomis lėšomis ir kelialapius į sanatorijas išdalija dar metams neįpusėjus. Kasmet pinigų skiriama vis daugiau. Jeigu jie būtų tinkamai paskirstomi, reabilitacinį gydymą gautų visi, kuriems jo labiausiai reikia”, – tvirtino Klaipėdos TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Romualda Gylienė.
Nori poilsio
Mažiau pacientų turintys PSPC metams skiriamų kelialapių net nespėja išdalinti.
„Pas mus kelialapį gali gauti visi, kuriems jo reikia. Tačiau vis daugiau žmonių pageidauja ambulatorinės reabilitacijos, tad visas reikalingas procedūras gauna čia pat”, – aiškino 6 tūkst. pacientų turinčio Brožynų PSPC šeimos gydytoja Vidmantina Timinskienė. Ji neneigė, kad sulaukia ir nepagrįstų prašymų suteikti galimybę važiuoti į sanatoriją.
„Ateina paauglys, pasiskundžia, kad jaučiasi pavargęs ir sanatorijoje norėtų pailsėti. Tokiais atvejais kelialapio negaliu duoti”, – sakė gydytoja.
Ar pacientui skirti reabilitacinį gydymą sprendžia šeimos gydytojas arba prižiūrintis specialistas. Reabilitacijos skyrimo tvarką reglamentuoja įstatymai, o medikai vadovaujasi Tarptautine ligų klasifikacija. Lėtinėmis ligomis sergantys žmonės gauna teisę vykti į sanatoriją kasmet.
Reabilitacijai – tūkstančiai
2007 metais ligonių reabilitacijai iš valstybės biudžeto skirta 2 mln. litų daugiau nei pernai. Šiemet Klaipėdos apskrities (taip pat ir Tauragės bei Jurbarko) gydymo įstaigoms skirta daugiau kaip 18 mln 206 tūkst. litų.
Didžiausią pyrago dalį atsiriekia ligoninės. Klaipėdos vaikų ligoninė per mėnesį gali išdalinti kelialapių į sanatorijas už 104 tūkst. litų, Klaipėdos universitetinė ligoninė – už 362 tūkst. litų, Apskrities ligoninei nubyra 178 tūkst. litų, Jūrininkų ligoninei – 230 tūkstančių.
Likusi suma padalinama pirminės sveikatos priežiūros centrams, kurių vien Klaipėdos mieste yra 13.
Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centras per mėnesį reabilitacijai gauna 38 tūkst. litų. Vienas kelialapis į sanatoriją vidutiniškai kainuoja 1300 litų. Vadinasi per mėnesį poliklinikos gydytojai gali išdalinti 30 kelialapių.
Pasak R.Gylienės, daugelyje gydymo įstaigų nėra tinkamai prižiūrima, kaip paskirstomos reabilitacijai skiriamos lėšos. Todėl dar metams net neįpusėjus staiga paaiškėja, kad pinigų neliko.
Sanatorijos skursta
Reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos pacientų stygiaus jau seniai nejaučia. Sergančiųjų netrūksta nei žiemą, nei vasarą.
Pustrečio šimto žmonių talpinanti Palangos reabilitacijos ligoninė visu pajėgumu dirba ištisus metus.
„Deja, ne visi norintieji gali pas mus gydytis. Mes priimame žmones su ypač rimtomis diagnozėmis. Lovų skaičius ribotas, o reabilitacijos kursas paprastai trunka nuo vieno iki keturių mėnesių”, – sakė ligoninės direktorius Virginijus Biskys.
Visų norinčiųjų negali priimti ir viena populiariausių sanatorijų – „Palangos linas”. Tačiau reabilitacijai kasmet skiriamos vis didesnės sumos džiugina ne visus. Sanatorijos vyriausiasis gydytojas Vidmantas Ambrazaitis prognozavo, kad daugelis sanatorijų netrukus gali virsti viešbučiais, nes teikti reabilitacijos paslaugas joms visai nenaudinga.
„Lėšų, kurias skiria ligonių kasos, visiškai neužtenka. Vienai dienai žmogui skiriama 65 litai, tačiau vien maitinimas kainuoja apie 20 litų, o kur dar visos procedūros, specialistų išlaikymas, mokesčiai”, – vardijo pašnekovas. Anot jo, sanatorijoms priimti ligonius, siunčiamus iš gydymo įstaigų, neapsimoka finansiškai. Todėl siekiama kuo daugiau vietų palikti tiems, kurie už paslaugas gali sumokėti patys. Ilgainiui, V.Ambrazaičio manymu, sanatorijos priims vis mažiau žmonių.