Ar pasikartos pasaulinis tvanas?

I versija: tvanas bus

Pasaulio visuomenę kasdien gąsdina skelbiami faktai ir girdimos prognozės apie šylantį Žemės klimatą ir to reiškinio būsimas pasekmes. O jos pranašaujamos tikrai šiurpinančios.

Pagal kai kurių mokslininkų skaičiavimus, jei ir toliau klimatas mūsų planetoje šils tokiais tempais kaip šiandien, tai 2050 metais ištirpę Arkties ledynai pakels Ramiojo vandenyno vandens lygį 26 centimetrais, o iki 2100 metų – 0,5 metro (tačiau didesni pesimistai teigia, kad jis pakils 1,2 metro).

Pateikiama ir visai katastrofiška versija: progresuojantis atšilimas sunaikinsiąs visus planetos ledynus, ir vandenyno lygis pakils net 70 metrų! Biblijoje aprašytas Pasaulinis tvanas tapsiąs realybe!

Žemėlapis „Pasaulis be ledynų“

Rusijos mokslų akademijos Geografijos institute jau sudarytas žemėlapis „Pasaulis be ledynų“, į kurį neįmanoma žiūrėti be siaubo. Nors pasaulio žemynų kontūrai dar jame atpažįstami, tačiau dešimtys stambiausių miestų apvesti raudonais kontūrais: jų laukia legendinės Atlantidos likimas! Po vandeniu būtų lemta išnykti Niujorkui, Sankt Peterburgui, Vašingtonui, Odesai, Buenos Airėms, Londonui, Amsterdamui, Lisabonai, Melburnui, Tokijui. Būtų užlietos šiaurinės Prancūzijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos, Lenkijos teritorijos.

Nugrims į vandenyną Kanarų, Havajų ir šimtai kitų salų. Karos jūra užlies Vakarų Sibirą net iki Omsko. Dings Floridos pusiasalis, o Krymas taps sala vėl susijungus Juodajai ir Azovo jūroms, kurias platus sąsiauris jungs su Kaspijos jūra.

Iš žemynų neatpažįstamai pasikeis tik Antarktida.

Manoma, jog jau 2020 metais Alpėse gali ištirpti visas sniegas. Jau šiandien čia sparčiai tirpsta kalnų ledynai, jų slėniuose sudarydami naujus ežerus. Neseniai vieno tokio ežero vandenį teko nuleisti, kad nepralaužtų dambos.

Keičia klimatą ir dykumų smėlis

O vasaros alina karščiais.

Sacharos dykumos smėlis vis intensyviau dengia pietinį Europos kraštą. Pučiantys iš Libijos dykumų vėjai per Viduržemio jūrą perneša milijonus tonų smėlio, kuris geltonu apnašu padengia europiečių automobilius, medžius, ūkininkų pasėlius.

Dėl globalinio atšilimo, jeigu jis tikrai toks bus, gali pasikeisti klimatinės zonos – nuo Žemės polių pasislinkti į Šiaurę ir Pietus 500 – 1000 kilometrų.

Tokios „šiltnamio efekto“ prognozės. Tačiau ar tikrai jis dėl to kaltas, kol kas dar tiksliai nežinoma.

II versija: tvano nebus

Tačiau esama autoritetingų mokslininkų, neigiančių tokias liūdnas prognozes. Vienas tokių – Londono laikraščio „The Sunday Telegraph“mokslo apžvalgininkas Kristoferis Monktonas.

Kaip negąsdintų klimato šiltėjimo akivaizdūs faktai, žmonės nori žinoti ir alternatyvias prognozes.

Praėjusių metų spalio mėnesį Kristoferis Monktonas net dviejuose minėto laikraščio numeriuose ( 5 ir 12 d.d.) skelbė savo straipsnius šia tema, kurie vėlgi sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą.

„Norėdamas būti objektyvus, aš stengiuosi laikytis dviejų kraštutinių nuomonių vidurio, – sakė Monktonas žurnalistams.

– Todėl keletą mėnesių man teko kruopščiai studijuoti šia tema skelbtą medžiagą. Po ilgų apmąstymų bei konsultacijų aš priėjau prie išvados, kad mūsų planetos klimato atšilimo problema yra … ne mokslinė, o greičiau politinė!.. “

Pasak Monktono, globalinio šilimo vertinimas – aiškiai perdėtas.

Dar 1886 metais Svantė Arenijus paskaičiavo, jog padvigubėjus atmosferoje angliarūgštės dujų, Žemėje temperatūra padidės net 8 laipsniais.

Nuo to laiko tos angliarūgštės pasaulio pramonė tikrai smarkiai padidino, tačiau 1970 metais atlikti tyrimai parodė, jog temperatūra padidėjo tik 0,5 laipsnio!

Tačiau oficialusis mokslas kažkodėl laikosi Arenijaus versijos!

Kas Monktonui kelia abejonių?

Pirmiausia – tai grįžtančios atgal iš tropopauzės (pereinamasis sluoksnis tarp troposferos ir stratosferos) pačios Žemės išspinduliuotos šilumos kiekiai.

1996 metais JTO pateikė skaičius: jos grįžta 4,4 volto į kvadratinį centimetrą per sekundę.Tos pačios organizacijos 2001 metų dokumentuose šis rodiklis jau sumažėjęs iki 3,7 volto! O 2004 metais JTO specialistai pranešė, jog šis rodiklis tesiekia tik 1,5 volto… Tad išeitų, kad klimatas ne šyla, o vėsta!?..

Kai kurie žymūs mokslininkai pasisako maną, jog, pavyzdžiui, viduramžiais Žemėje atmosferos temperatūra buvo trimis laipsniais aukštesnė nei šiandien.

Nustatyta, jog pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį laivai plaukiojo tuose Arktikos rajonuose, kurie šiandien sukaustyti amžino įšalo ledų! 1421 metais čia plaukiodama Kinijos imperatoriaus flotilija niekur nesusidūrė su ledais!

Mokslininkai sutinka, jog tais laikais „poliarinė kepurė“ galėjo būti mažesnė nei šiandien. Bet juk istorija byloja, kad garsusis vikingas Erikas Rudasis, aptikęs Arktikoje didžiulę žalią salą, būsimųjų jos gyventojų džiaugsmui pavadino ją Grenlandija (Žalia žemė). Čia suklestėjo žemės ūkis, žemė davė didelius derlius. Rojaus gyvenimas čia tęsėsi tol, kol šią žemę sukaustė amžinas įšalas.

Tai neginčijami faktai, kuriuos patvirtina ir aptinkami po amžinu įšalu archeologiniai radiniai: žmonių čia tikrai gyventa, ūkininkauta.

Tik niekas nepatikės, jog tuo metu ši sala ar koks kitas žemynas skendėjo žmogaus veiklos skleidžiamoje taršoje!

Taigi priežasčių būta kitų. Todėl ir šiandien, pasak kai kurių mokslininkų, baimė dėl Grenlandijos ledų tirpimo vargu ar pagrįsta, nes per ilgą viduramžių laikotarpį jie tirpo kur kas sparčiau nei šiandien.

O tyrimai parodė, jog mūsų planetoje oro temperatūra gilioje senovėje gerokai lenkė angliarūgštės kiekį atmosferoje. Bet Pasaulinio tvano mūsų eroje nebuvo!

O kaip ledynmečių periodais ?

Šiltą viduramžių periodą 1550 metais pakeitė „Mažojo ledynmečio periodas“ , trukęs iki 1750 metų.

Tais laikais per šimtmetį oro temperatūra krisdavo -1,5 laipsnio. Tuo laikotarpiu Londone net Temzės upė pasidengė ledu. Tačiau JTO pateiktuose 2001 metų grafikuose, rodančiuose vidutinę Žemės temperatūrą per paskutinįjį tūkstantmetį „Mažojo ledynmečio periodas“ visai nežymimas. Nors 1996 metais dar jis žymėtas.

Pradedant 1750 metais, temperatūra pradėjo kilti ir stabilizuotis. Kiekvienam aišku, jog tuometinė žmogaus veikla niekaip negalėjo lemti atmosferos pokyčių. Kai kurių klimatologų nuomone,1400 – 1600 metų periodu vidutinė Žemės atmosferos temperatūra keitėsi kur kas sparčiau nei ankstesnius šimtmečius.

Žodžiu, autoritetingi klimatologai abejoja JTO garsiojo Kioto protokolo pagrįstumu ir rimtumu, nurodančiu išsivysčiusioms šalims būtinumą mažinti angliarūgštės dujų išmetimo į atmosferą kiekį.

Žinoma, tą kiekį mažinti reikia vien dėl žmogaus, gamtos ekologijos.

Tad, Kristoferis Monktonas – ne vienintelis taip mąsto. Yra autoritetingų klimatologų, manančių, jog šiandieninė mūsų aplinkos temperatūra nėra kokio nors globalinio atšilimo simptomas, nes, kaip žinoma, viduramžiais ji buvo aukštesnė net 3 laipsniais.

Tačiau ilgalaikė klimato kaita galima, ir ji gali svyruoti priklausomai nuo regionų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

3 Responses to Ar pasikartos pasaulinis tvanas?

  1. x

    2012 metai 12 mėn. 21 d 💡

  2. Y

    kas cia per data? 🙄

  3. Inesa

    Ziauriai 😐

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.