Viltys gauti rusiškos naftos gesta

Rusija neskubės atnaujinti naftos tiekimo „Družbos” naftotiekiu į Lietuvą, ir ruošiasi naftą į Europą eksportuoti jūra, o ne per Baltarusiją ir Lenkiją. Tai būtų didelis smūgis „PKN Orlen” bei jos valdomai „Mažeikių naftai”.

Rusija rengiasi naftos eksportą į Vakarų Europą nukreipti per šalia Sankt-Peterburgo esantį Primorsko uostą, aplenkiant Baltarusiją ir Lenkiją.

Vakar Rusijos pramonės ministerija patvirtino, kad parengė naujojo naftotiekio BTS-2 projektą. Naftotiekis nusitęstų nuo Unečos vietovės iki Primorsko. Iš čia nafta būtų eksportuojama tanklaiviais.

Naujuoju vamzdynu per metus būtų perpumpuojama 80 mln. kubinių naftos. Rusijos dienraščiui „Kommersant” ekspertai pabrėžė, kad vamzdyną pastatyti būtų galima per pusantrų metų, o jį nutiesti kainuotų 2-2,5 mlrd. JAV dolerių.

Apie būtinybę sumažinti naftos tiekimo apimtį per Baltarusiją Kremliaus valdžia kalba nuo šių metų pradžios, Baltarusijai pristabdžius rusiškos naftos eksportą į Vakarus.

„Družba” – be naftos?

Rusijai ketinant naftą eksportuoti per Primorską, neaišku, kokia bus „Družbos” naftotiekio ateitis. Viena šio vamzdyno atšaka veda į Mažeikių naftos perdirbimo kompleksą, tačiau nuo praėjusių metų liepos nafta ja neteka.

Prieš kelias dienas Rusijos žiniasklaida rašė, kad „Mažeikių naftai” (MN) buvo sužibusi viltis – esą Rusija ketino pradėti „Družbos” remontą. Tačiau vakar Rusijos valstybės naftotiekių operatorės „Transneft” viceprezidentas Sergejus Grigorjevas pareiškė negalįs prognozuoti, kada gali būti atnaujintas naftos tiekimas į Lietuvą. „Konkrečių terminų nėra”, – pareiškė Grigorjevas.

Rusijos žinybos teigia, kad „Družbos” vamzdžiai susidėvėję, juos būtina remontuoti. O skeptikai pabrėžia, kad tai Kremliaus kerštas dėl MN pardavimo Lenkijos „PKN Orlen” koncernui, o ne Rusijos bendrovei. Dabar MN naftą įsiveža jūrą per Būtingės terminalą, tačiau šis kelias neigiamai atsiliepia bendrovės pelnui.

Smūgis „PKN Orlen”

Ekspertai sako, kad Rusijos žingsnis statyti tranzitines šalis aplenkiantį naftotiekį stebinti neturėtų, nes ši valstybė elgiasi taip kaip jai naudingiausia politiškai ir ekonomiškai.

Tačiau Strateginių studijų centro Rytų šalių monitoringo skyriaus vedėjo Arūno Molio teigimu, nutiesus BTS-2, naftos vamzdynu gali negauti „PKN Orlen” naftos perdirbimo gamyklos Lenkijoje ir Čekijoje.

„Viena vertus, kaip ir MN atveju, tai paspartins jų pastangas išskaidyti tiekimą. Kita vertus, lenkų gamyklos – ne prie jūros, todėl jos neturi kito pasirinkimo, išskyrus importą geležinkeliais. Tiesa, „PKN Orlen” gali atsigabenti naftą į Gdanską ir iš ten vamzdynais toliau transportuoti į šalies gilumą. Bet sąnaudos padidės gerokai”, – teigė Molis.

Anot jo, su tuo susijusios ir Lietuvos bėdos: sumažėjus „PKN Orlen” pelnui sumažės kompanijos galimybės investuoti į gavybą, MN modernizaciją. Dėl to sumažėtų „PKN Orlen” vertė ir įtaka. „Gali iškilti papildomų sunkumų MN apsirūpinant nafta ne iš Rusijos”, – svarstė ekspertas.

Daugiau darbo Primorskui

„Pastačius BTS-2 per Baltarusiją, Lenkiją einantis naftos srautas bus sumažintas iki minimumo, kol nepasipildys Rusijos naftos išteklių atsargos. Jei padidėtų naftos gavyba, gali būti, kad Primorskas nesugebėtų apdoroti tokio naftos kiekio ir dalis naftos būtų perkraunama kituose uostuose”, – tokį scenarijų regi ekonomikos ekspertas Valdemaras Katkus. Jis pabrėžė, kad sprendimas statyti naują naftotiekį į Primorską kelia klausimą, ar beverta remontuoti „Družbos” naftotiekį.

Anot jo, šiuo metu keturios Primorsko uosto prieplaukos gali pakrauti apie 120 mln. kubinių metrų naftos, nors realiai išnaudojama tik pusė pajėgumo. Taigi nutiesus BTS-2 net nereikėtų plėsti uosto. Dabar Primorsko uostas per metus pakrauna apie 770 tanklaivių, o nutiesus BTS-2 naftotiekį šis skaičius padidėtų dvigubai. Štai čia gali susikirsti Rusijos ir ES bei Suomijos interesai. Suomijos valdininkai jau anksčiau yra išreiškę nepasitenkinimą, kad didėjantis laivų skaičius kelia ekologinį pavojų Baltijos jūrai, didina avarijų tikimybę.

Katkaus teigimu, stiprėjant Primorsko uostui didesnę konkurenciją patirs kiti Baltijos jūros uostai, pirmiausia Ventspilis, jau smarkiai nukentėjęs nutiesus pirmąją BTS atšaką iš Rusijos glūdumos į Primorską.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.